
1. Pirmiausia – tai tik nuomonė, kitų mintis labai pasistengsiu vertinti kaip diskusiją. Liūdną diskusiją, kurios neturėtų būti trisdešimt šeštaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Rašau todėl, kad niekaip neduoda ramybės mintis – ką jie su mumis padarė? Per penkiasdešimt okupacijos metų sugebėjo įtikinti, kad gyvenom gerai? Ar čia jau tikrai Stokholmo sindromas – prisirišti prie savo kankintojo, ilgėtis laikų, kai viskas buvo aišku, nurodyta, nereikėjo rinktis? Tiesa yra pamatinė vertybė: XX a. nusikaltėlis XXI m. atvežtas į Biržus.
2. Sovietinio (1955 m.), socialistinio realizmo Boriso Dauguviečio paminklo Biržuose neturėjo, neturi būti. Prisiimu kolektyvinę atsakomybę kaip Tarybos narė. Atsiprašau. Ne dėl Stalino medalio, apie kurį nežinojome (tai nusikalstamas aplaidumas), bet apskritai toks meno kūrinys visiškai nieko nepasako apie Borisą Dauguvietį. Tai yra melas apie B. Dauguvietį. Meras svaigsta apie auskarą – kaip laisvės, originalumo ženklą, bet net jo čia nėra. Tokiam biustui iš praeities vietos nerasta Vilniuje, ir mums derėjo rimčiau įsiklausyti, patikrinti. Ekonomikos komitete išsakiau abejonę, bet paskui pasidaviau. Pasirodo, be reikalo.
Tiesa yra pamatinė vertybė: XX a. nusikaltėlis XXI m. atvežtas į Biržus.
3. Meras „Politiko tribūnoje“ (2026 07 03) didaktiniame opuse apie kablelį teigia, kad nesikrato atsakomybės, bet visur pirmiausia kalba apie Tarybos priimtą sprendimą. Tai tik noriu priminti, kad sprendimo projekto teikėjas yra meras. Tik jis turi galių atsiimti, tik jis pirmiausia atsako už turinį ir kokybę. Galbūt todėl toks pseudohumaniškas gestas „neieškosim kaltų“.
Tai yra melas apie B. Dauguvietį. Meras svaigsta apie auskarą – kaip laisvės, originalumo ženklą, bet net jo čia nėra.
4. Ir bene pats šlykščiausias, propagandinis, nevykęs gynybinis triukas, kai specialiai supainiojami du dalykai: B. Dauguviečio kūrėjo nuopelnai Lietuvos teatro kultūrai ir jo įamžinimas, šitas sovietinis biustas. „Vertė yra žmogus, kuriam paminklas skirtas, jo dvasia ir nuopelnai Lietuvos teatro ir kino menui“, – rašo meras, pagaliau susirūpinęs kultūra. Tai kaip tamstos drįstate tokiam garbiam ir nusipelniusiam Borisui Dauguviečiui pastatyti paminklą su Stalinu atlape?! Žmogaus vertė, kūryba ir pagarba turi derėti. B. Dauguvietis kūrė Nepriklausomos Lietuvos teatrą, buvo apdovanotas Nepriklausomos Lietuvos ordinais, tai kodėl paminklas su Stalinu? Tarybinės jo pjesės, komformistinis prisitaikymas tikrai nėra tai, dėl ko turėtume šlovinti šį kūrėją.
Biržų rajono savivaldybėje nebeliko reflektuojančios sąmonės, solidaus santykio su istorine atmintim.
5. Pastatyti biustą su Stalino atvaizdu, kuris yra sudedamoji, iškalbinga paminklo dalis – vadinasi, išreikšti padėką, kad pardavė dūšią, prisitaikė kaip dauguma? Bet ta pati dauguma atsikvošėjo, sukūrė Sąjūdį, atkūrė Nepriklausomybę. Kai kurie buvę komunistai, apdovanoti sovietiniais medaliais, įvertinę praeitį, nuoširdžiai kūrė (-ia) Lietuvą. B. Dauguvietis neturėjo tokios galimybės, jis mirė 1949 m., Stalinas – 1953 m., Stalino kultas pasmerktas 1956 m.
Tai kaip tamstos drįstate tokiam garbiam ir nusipelniusiam Borisui Dauguviečiui pastatyti paminklą su Stalinu atlape?! Žmogaus vertė, kūryba ir pagarba turi derėti.
6. Taigi, manau, svarbu suvokti, kad pirmiausia šis biustas – įžeidimas pačiam kūrėjui. Ir visiems laisvės kovotojams, ir visiems laisvės žmonėms. Iš kitų pasisakymų aišku, kad visai pritiktų koks performansas: davai, nubrūžinam Staliną, keramikės prilipdys kitus ordinus, įvers auskarą, gal dar kokį alaus bokalą, sakau?
Seniai žinoma, kad tikroji lyderystė pirmiausia yra atsakomybė. Aiški skirtis, kas yra svarbiausia. Ne atstovavimas, ne administravimas.
7. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad Biržų rajono savivaldybėje nebeliko reflektuojančios sąmonės, solidaus santykio su istorine atmintim. Ar tikrai nėra žmonių, kurie išmanytų, kuriems rimtai rūpėtų ne tik ūkis, ideologinė – partinė linija, bet ir etinė – transcendentinė, filosofinė prasmė? Viską užvaldęs žiaurus biurokratizmas. Kur ta bendražmogiškoji samprata, atmetus visas politikas, drąsa pripažinti totalią klaidą? Paprastai, aiškiai pasakyti – atsiprašome, suklydome. Labai nuvylė šįkart administracijos direktorės pozicija Tarybos posėdyje: neleisime paveldosaugos specialistui dalyvauti Tarybos posėdyje, rengti viešos egzekucijos. Tai Tarybos prašymas nieko nereiškia, ja nepasitikima ar kaip? Vis dėlto kodėl tada tas specialistas visur reiškia savo nuomonę? Valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei? Jį reikia ginti? Toks pseudorūpestis. Dalius Mikelionis yra istorikas, stipri asmenybė, aktyviai veikianti viešąją erdvę, todėl, manau, kad diskusija būtų pavykusi.
8. Apie susijusias aktualijas. Dėkoju „Biržų satyrai“ feisbuke už Don Kichoto įvaizdį. Kaip suprantu, čia Tarybos narys Kęstutis Isakas rašo? Ar ne? Visų frakcijų žmonės pašlovinti, tik „Biržų atgimimas“ liko. Viskas gerai, demokratija, tik prašyčiau neiškraipyti faktų: Tarybos posėdyje sakiau, kad esu prieš J. Janonio paminklo griovimą, reikia informacinio stendo. Tai kodėl satyros autorius kelia melagingus retorinius klausimus? Ir kodėl Valstiečių žaliųjų pareiškime dėl B. Dauguviečio paminklo neįvardinti asmenys, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui? Kai rašai tokį stiprų teiginį, manyčiau, reikėtų ir konkretumo.
Manau, svarbu suvokti, kad pirmiausia šis biustas – įžeidimas pačiam kūrėjui.
9. Seniai žinoma, kad tikroji lyderystė pirmiausia yra atsakomybė. Aiški skirtis, kas yra svarbiausia. Ne atstovavimas, ne administravimas. Na, ir kas iš to, kad Biržus aplankė tie atsarginiai ministrai, kuriuos didžiuodamasi atvežė Seimo narė? Perduos naujiesiems ministrams biržiečių kalėdinius norus ar vėl reikės kartoti, kaip visko reikia, ir gražiai nusifotografuoti? Kalbu apie tai todėl, kad pametėm esmę. Paminklo istorija prikišamai parodė, kad silpniausia vieta vis dėlto yra vertybiniai orientyrai, tikrasis bendruomeniškumas, kai iš tiesų tariamasi. Kai yra gyvos diskusijos, gyva mintis; bendri, dideli, telkiantys projektai. Parodomasis stilius visur, beje, irgi iš praeitis.
10. Gražios vasaros po taikiu dangumi. Ir neveskit savo svečių prie B. Dauguviečio paminklo. Gal Biržų valdžia vis dėlto supras, kad ne paveldo specialistai ar kokie ten ekspertai čia gyvens.

