Jei kas galėtų nukreipti bebrų energiją žmogui palankia kryptimi, lengvai būtų išspręsti visi gyventojus kamuojantys hidrotechniniai klausimai. Deja, bendros kalbos su šiais specialistais žmonės neranda, tad bebrai dirba tik jiems patiems palankia kryptimi.
Dabar į savarankiško gyvenimo kelią išstumta bebrų jaunuomenė bando kurtis AB „Siūlas“, valymo įrenginių teritorijoje. Trys dideli tvenkiniai su netoliese esančiais krūmynais – puiki vieta naujai gyvenvietei.
AB „Siūlas“ specialistai turi kitą nuomonę. Pasak inžinieriaus Algirdo Karaliaus, bebrai kasa sau urvus, ardo tvenkinių šlaitus, statydami sau namus, prineša šakų ir žabų. Anot specialisto, būtų negerai, kad dėl šių gyvūnų veiklos valymo įrenginių turinys imtų nutekėti, kur jam nepriklauso.
Pasak A. Karaliaus, tai ne pirma bebrų invaziją į šią teritoriją. Geriausiai problemą sprendžia medžiotojai. Dabar įmonė kreipėsi į Parovėjos seniūniją, o seniūnė informavo medžiotojus.
Autoriaus noras nufotografuoti bebrus viliojančius tvenkinius kažkodėl sukėlė nedidelį panikos priepuolį vienam atsakingam įmonės vadovui ir tvenkinius fotografuoti buvo griežtai uždrausta. Gal čia kuriame nors prūde slepiamas povandeninis laivas, ką gali žinoti. Tačiau šeimininkų valią reikia gerbti, todėl iliustracijos nebus.
Pasak Parovėjos seniūnės Daivos Juozaitienės, tai ne vienintelė bebrų daroma kiaulystė. Rovėja, žinia, rimta upė, tačiau žemiau Papilio užtvankos ji, švelniai tariant, siauroka. Supa ją užpelkėjęs slėnis. Kad ir koks neplatus upelis būtų, per jį žmonėms reikia persikelti. Anot seniūnės, bebrai netoli Semeniškių Rovėją jau ne kartą patvenkė. Jie užkemša čia esančio tiltelio prataką, vanduo pakyla ir apsemia keliuką abipus tilto.
Seniūnijos darbuotojams tenka važiuoti ardyti bebrų statinių ir atkimšinėti pralaidą. Todėl rajono medžiotojams dar yra erdvės, kur parodyti savo įgūdžius.
