Biržiečių muzikos grupė „VIGA ir grupė“ išgyveno tai, kas kitiems muzikantams yra ir lieka svajone. Biržiečiai muzikantai surengė koncertą užsienyje.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad išvyka į Airiją nėra itin didelis įvykis. Tačiau į Airiją keliavo ne viena atlikėja, o šešių asmenų grupė, instrumentai, garso aparatūra. Tokioms gastrolėms jau reikalingas planavimas bei atitinkami finansai.
„Surengti koncertą Airijoje mus pakvietė vienos kompanijos vadovas, beje, lietuvis, su kuriuo ryšių turi grupės narys Vidmantas. Viską derinti pradėjome dar pavasarį, o koncertas įvyko praėjusį savaitgalį. Būtina sąlyga ta, kad būtų tik gyvas garsas. Airijoje gyva muzika yra labai vertinama, o dainavimas pagal fonogramą yra kone klausytojo pažeminimas“, – sakė grupės narė Vigilija Frankienė.
Anot jos, viskas buvo labai gerai suorganizuota ir visa išvyka paliko didžiulį įspūdį.
„Mes patys pirkome tik lėktuvų bilietus, o viskuo rūpinosi koncerto užsakovas. Aparatūros transportavimas, automobilių nuoma, viešbučiai – viskas buvo suorganizuota, apmokėta, įskaitant honorarą. Koncertas buvo didelės įmonės šventė, kurioje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius bei kiti svečiai. Mūsų pasirodymas vyko po oficialiosios dalies. Pagal pageidavimą daugiausiai skambėjo lietuviškos dainos, nes didžioji dalis publikos buvo lietuviai. Koncertas vyko tris valandas, likome sužavėti publika, o jie dėkojo mums“, – įspūdžiais dalinosi grupės vokalistė.
Airijoje lietuviams muzikavo „VIGA ir grupė“ nariai Vidmantas Galeckas, Alvidas Kavaliauskas, Rimas Baltrušaitis, Gvidas Staniulis, Vigilija Frankienė. Grupę lydėjo garso operatorius Tomas Sutkus, o įsimintinas akimirkas fotografavo ir filmavo Aurimas Frankas.
Įdomu tai, kad Biržų muzikos grupė dar anksčiau buvo suplanavusi koncertą Tenerifėje, tačiau paskutinę minutę jis buvo atšauktas.
„Koncertas Airijoje turėjo būti jau antrasis grupės pasirodymas užsienyje. Su lietuvių bendruomene Tenerifėje jau buvome sutarę pasirodymą, tačiau prasidėjo karas Ukrainoje, jis buvo atšauktas. Pinigus, skirtus koncertui, bendruomenė paaukojo Ukrainai“, – daugiau nei pusantrų metų įvykius prisiminė V. Frankienė.
