Prieš šimtą metų, 1923-aisiais, Plungėje buvo atidarytas pirmasis valstybinis žemaitukų veislės arklių žirgynas Lietuvoje. Šimtmečio proga 2023-ieji paskelbti Žirgo metais. Žirgą pagarbinti Muziejų naktyje nusprendė ir Biržų krašto „Sėla“ muziejininkai, pakvietę visus žirgomanus į „Žirgomanijos“ naktį.
Pasiruošimas ir muziejaus naujienos
Pasiruošimo darbai truko ne vieną savaitę. Važiavo muziejininkai į Vilniaus universiteto biblioteką parsivežti itin reto iliustruoto, 1647 metais išleisto Kristupo Dorohostaiskio leidinio „Hipika arba knyga apie arklius“. Vyko į Dusetų dailės galeriją pasiskolinti parodai „Žirgas fotografijoje“ nuotraukų. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus atsigabeno daiktų iš Papilio dvaro… Kvietė į muziejaus naktį šachmatų didmeistrius ir būrė šachmatų komandas, rinko komandas viktorinai „Žirgas, arklys ir lietuvis“, pilies arklidžių vietoje tvėrė aptvarą vaikystės žirgeliams, organizavo, kvietė, meistravo, eksponavo, repetavo, nes norėjo, kad renginy kiekvienas rastų tai, kas jam arčiausiai širdies.
Ir tikrai viskas nesibaigė šia vienintele naktimi: parodos, reti eksponatai muziejuje bus eksponuojami ilgiau.
Žirgus fotografavo iraniečiai, alžyriečiai, lietuviai ir dar 11 tautų atstovai
Iš Zarasų rajono Dusetų dailės galerijos atkeliavusi paroda Biržų tvirtovės arsenale užsibus daugiau negu mėnesį. 43 fotografijose žirgus įamžino net 14 šalių fotomenininkai: iš Irano, Turkijos, Serbijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Makedonijos, Vokietijos ir t. t. Dusetų dailės galerija parodą eksponavo pernai, į ją atrinkę 64 darbus net iš 2055 nuotraukų, atsiųstų iš viso pasaulio. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Irano fotomenininkai – net 79 autoriai, iš Lietuvos – 58. Tad kompetentinga komisija tikrai turėjo didelį pasirinkimą ir daug sunkaus darbo.
Toje pačioje salėje, kur eksponuojamos žirgų fotografijos, veikia ir Algirdo Kuprio karių figūrėlių paroda. Gal kas ją jau aplankė anksčiau, tačiau dabar kareivėlius muziejininkai perrikiavo visai kitaip!
Už knygą – žirgas ir keturi auksinai
Iki rugpjūčio 18 dienos Biržų muziejuje, Radvilų menėje, galima pamatyti ir leidinį „Hipika arba knyga apie arklius“, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Už nenaują šią knygą XVII a. didikai buvo pasiruošę mokėti nemažą kainą – žirgą ir priedo keturis auksinus. Knygos leidimas buvo kartojamas net kelis kartus, o pirmasis išleistas 1603 m. Pirmojo leidimo Lietuvoje nėra, tačiau Radvilų salėje esančiame ekrane galima pamatyti pirmojo leidimo raižinius, darytus Tomo Makovskio – įžymiosios Biržų mieto graviūros autoriaus.
Kristupo Radvilos II stalelis
Toje pačioje menėje dar viena naujiena – Kristupo Radvilos II šachmatų stalelis portatyviniams vargonams, kurį atkūrėme pagal išlikusius dokumentus. Kunigaikštis stalelį buvo užsakęs pas Rygos meistrus. Norėjo, kad stalelis būtų su šachmatų lenta, stalčiukais šachmatų figūrėlėms ir šaškėms. Prieš pat Muziejų naktį muziejaus vargonėliai (organetas) įsikūrė ant prabangaus stalelio.
Grafų Tiškevičių indai
Tiškevičių menėje visai neseniai iš restauratorių grįžo prieš kelerius metus archeologų Astravo parke rasti grafų Tiškevičių indai. Kas juos jau matė, negalėjo atsistebėti, kad kruopštus restauratorių darbas galėjo padaryti stebuklus: net neįtartum, kad nuostabiais ornamentais puoštos lėkštės bei kiti indai suklijuoti iš smulkių šukių, buvusių šiukšlių duobėje.
Daiktai iš Papilio dvaro
Dar vienoje pilies menėje jau pusantrų metų vieši daiktai iš Platelių dvaro, priklausę grafams de Šuazel-Gufjė ir saugomiems žemaičių muziejuje „Alka“. Grafai dvarą turėjo ir Papilyje. Deja, daug daiktų iš Papilio dvaro nėra išlikusių. Tačiau… Muziejininkai parsivežė Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomus tris Papilio dvaro daiktus: XIX a pab. – XX a. pr. statulėlę, XIX a. fajansinę vazą ir hercogo Augusto de Šuazelio portretą, tapytą Prancūzijoje XVII a. II pusėje. Šiuos eksponatus muziejininkai eksponuos iki metų pabaigos.
„Birutė“ pasiruošusi koncertams
Didžiojoje parodų salėje dar vienas muziejaus pasididžiavimas – brolių Motiejaus, Mykolo ir Benedikto restauruotas lietuviškas pianinas „Birutė“, kurį fotografas Petras Ločeris buvo nupirkęs sūnums Algirdui, Vytautui ir Laimučiui. Akordeonininko Algirdo Ločerio anūkė Marija Ločerytė-Šleževičienė 2008 m. instrumentą padovanojo Biržų muziejui. Restauratorių dėka jis puikiai skamba ir ne kartą kvies į kamerinius koncertus.
Iš jūros dugno ištrauktas „Sakalas“
Ir bene didžiausia dar vis naujiena muziejuje – Radvilų patranka. Ją dvejiems metams namo pargrąžinti sutiko Gdansko jūsų muziejus. Patranką švedai iš Biržų tvirtovės išgabeno 1625 m. ir „įdarbino“ laive „Solen“, kuris 1627 m. nuskendo Gdansko įlankoje, ir ištraukta buvo tik 1969 metais. Beveik 500 kilogramų sveriantį falkonetą (iš anglų kalbos – sakalą) puošia kunigaikščių Radvilų herbas erelis su Radvilų pirmtakų trimitais. Inicialo raidė „C“ rodo patranką priklausius Kristupui Radvilai.
Kodėl latvius vadinam „zirga galva“, kodėl prie durų kalame pasagas
O tiems, kurie neapsilankė Muziejų naktyje, belieka tik apgailestauti. Nes…
Muziejininkės Snieguolė Kubiliūtė ir Daiva Seibutienė kvietė į tokio smagumo viktoriną „Žirgas, arklys ir lietuvis“, kurioje ir žinių buvo galima pasisemti, ir „nuo dūšios“ pasijuokti, ir pasivaržyti dainuojant dainas apie žirgą. Viktorinoje dirbo rimta muziejininkų komisija su dviem profesoriais priešaky: Gintaru Butkevičium ir Eugenijumi Kunce. Viktorinoje jėgas bandė „Senjorų arbatėlė“ ir jungtinė folkloro ansamblių „Siaudelas“ bei „Žemynos“ komanda. Savo pelnytus taškus komandoms dovanoti galėjo gausus sirgalių būrys. Ir tik pusė taško lėmė „Senjorų arbatėlės“ pergalę.
O kas nežinojo, tai sužinojo: iš kur atsirado posakis „zirga galva“, kuo skiriasi žirgas nuo arklio, kokie žirgų „skaniukai“ mėgstamiausi ir daugelį kitų aktualijų apie žirgus.
Kaimynai bibliotekininkai ir muziejininkai – ant šachmatų lentos
Ir iškart po viktorinos pilies arkadoje garbingai kovai rikiavosi gyvieji šachmatai Biblioteka-Muziejus. Šachmatų mūšiui iš antrojo arkados aukšto dirigavo patyrę didmeistriai: muziejininkams – Gaivaldas Jukna, bibliotekininkams – Algirdas Karalius. Didmeistrių kovas iš arti stebėjo ir per mikrofoną komentavo muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Šachmatams nesuklysti padėjo šachmatų treneris Raimondas Paliulionis. Kova buvo atkakli, kėlė žiūrovų aistras. Krito figūros ant šachmatų lentos, tempė jas sanitaras iš mūšio lauko. Tačiau, kaip ir dera kaimynams bibliotekininkams ir muziejininkams, pergalę šventė draugystė.
Grafienės Matildos konkursas ir „šposai“
O kad smagu buvo grafų de Šuazel-Gufjė menėje, į kurią atvyko pati grafienė Matilda iš Paryžiaus. Prie auksu puoštus lektikos, tokių „neštuvų“, kuriuos nešdavo tarnai, kad ponia nesusiteptų batelių, į grafienės Matildos vaidmenį įsijautusi Loreta Gasiūnaitė kvietė muziejun apsilankiusius vyrus jai patarnauti – pabūti žirgais ir pozuoti fotografui, kad galėtų išrinkt patį impozantiškiausią „žirgą“. Net profesoriaus Deimanto Karvelio į pilį atlydėta grupė ekskursantų taip užstrigo šioje smagioje pramogoje, kad ne visą muziejų spėjo apžiūrėti.
Pepis ir mediniai arkliukai
Vaikams svarbiausiu „eksponatu“ tapo gyvas ponis Pepis, kurį į Pilies kiemą pasiganyti mielai paskolino „Šiaurinė ranča“. O muziejininkė Emilija vaikystės žirgelių žirgyne kvietė vaikus įvairioms pramogoms: piešti, suptis, žaisti naujais mediniais biržiečio R. Gaiduko muziejaus vaikų žaidimų kampeliui sukurtais žaislais: domino, lėktuvėliu, mašinytėmis ir t. t.
Barokas ir rokas
Ir dar ne viskas… Bibliotekos salėje vyko baigiamasis tradicinio festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ koncertas, sulaukęs tokio pasisekimo, kad dažnam koncerte netilpo klausytojai.
Renginio finalui muziejininkai dovanojo alternatyvaus roko grupės „Arklio galia“ koncertą, kuris vyko Kultūros centro kiemelyje. Patriukšmavo rokeriai kaip reikiant. Džiaugėsi pirmą kartą atvykę koncertuoti į Biržus ir dar radę laiko apžiūrėti miestą.
Padėka rėmėjams ir žirgomanams
Muziejininkai dėkoja visiems savo draugams, rėmėjams, pagalbininkams, padėjėjams, lankytojams ir gerbėjams, tiems, kurie į Muziejų naktį Biržuose atvažiavo iš kitų miestų, tiems biržiečiams, kurie atėjo pirmą kartą. Ačiū sako visiems žirgomanams.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.
