Rytinės praėjusio trečiadienio šventos mišios Vabalninko Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje buvo paskutinės, kuriose kaip šios parapijos narė dalyvavo Birutė Andriūnienė. Moteris pardavė miestelyje esantį savo butą ir išvyko gyventi pas dukrą į Ukmergę.
„Man jau 87 metai, kojos nebeklauso, sveikata nebe ta. Turiu glaustis prie vaikų. Nors palikti Vabalninką, jo žmones ir kleboną labai sunku“, – kalbėjo Birutė Andriūnienė.
„Nebeturėsiu ištikimiausios ryto parapijietės“, – savo ruožtu dūsavo klebonas Jonas Tamošiūnas.
Prieš ketverius metus į Vabalninką atvykusio kunigo kpt. Jono Tamošiūno ir parapijietės Birutės Andriūnienės ryšys užsimezgė iš karto tik susitikus. Ir jis tapo itin tvirtas.
Klebonas į Vabalninką tarnauti atsikėlė pandemijos laikotarpiu. Birutė buvo pirmoji bendruomenės narė, kuri aplankė kleboną, pasveikino ir paklausė, gal jam ko nors trūksta.
Klebonas kas rytą laikydamas šventas mišias akimis ieškodavo šios moters. Ir ją visuomet matydavo bažnyčioje. Kartais ji būdavo vienintelis žmogus, tą rytą apsilankęs bažnyčioje. Kunigas jai vienai dalyvaujant sakydavo pamokslą, aukodavo mišias.
Dažnai moteris kunigą pamalonindavo kokiu nors lauknešėliu.
„Sunkiausia palikti bažnyčią. Ypač kleboną. Jis toks žmogus, kad sakau – Dievas žinojo, ką pasirinkti. Savo tarnyboje, tvarkingume, stropume, išmanyme. Nuo jo atėjimo pasikeitė bažnyčia. Jis įdėjo labai daug darbo. Pamokslai labai gražūs, pamokantys, išeinantys iš Evangelijos skaitinių. Tikrai daug gerų prisiminimų išsinešu“,- kalbėjo moteris.
Į Vabalninką iš Jurbarko krašto moteris atvyko prieš 65 metus. Ji gavo paskyrimą į pieninę, kur dirbo 42 metus meistre.
„Visi skundžiasi, kad pensijos mažos. Bet reikia dirbti, ir ją užsidirbsi“,- pasakoja gyvenime daug vargo mačiusi moteris.
Su girtavusiu vyru ji išsituokė. Viena užaugino tris vaikus – dukrą ir dvynius sūnus.
Kol dirbo pieninėje, pamainos prasidėdavo nuo 6 valandos ryto. Tad į bažnyčią kas rytą pradėjo eiti, kai sulaukė pensinio amžiaus. Tai buvo daugiau nei prieš 20 metų.
„Man tai visos dienos palaiminimas. Bažnyčioje aura gera. Jei nenueinu į bažnyčią, diena jau ne tokia, kokia turėtų būti“, – kalbėjo bažnyčios žmogumi save vadinanti moteris.