Esu susipratęs pilietis. Ne visose srityse, bet atliekų rūšiavimas man atrodo svarbus ir labai reikalingas dalykas, nes visi privalome bent taip prisidėti sprendžiant klimato problemas.
Pastebiu: pakuočių nežinia kodėl vis daugyn, konteinerių tiek pat, ir talpesni jie netapo. Išneši išrūšiuotas atliekas ir vis dažniau turi grįžti į namus su maišeliu popieriaus ir kartono atliekų, nes konteineryje joms vėl nebuvo vietos. Ir taip – ne vieną dieną. Pažįstami, užsukę į svečius, šaiposi: kodėl tą maišą laikai? O kur man, savo įsitikinimus gerbiančiam piliečiui, tą maišą ištuštinti? Lakstyti su juo po miestą, kol rasi tuščią popieriaus konteinerį? Kartą pabandžiau tokią kelionę.
Nebuvo ji itin sėkminga, nes tik trečioje konteinerių aikštelėje, beveik už kilometro nuo savo kiemo, radau laisvesnį popieriaus konteinerį. Į tą, kur arčiausiai mūsų daugiabučio, šiukšles neša kelių daugiabučių gyventojai, gal pakuočių dar primeta ir parduotuvės darbuotojai – nežinau, bet konteineris tuoj pat užsipildo.
Akivaizdu, kad išvežamas jis per retai. Kaip ir tekstilės atliekų konteineris, iš kurio drabužiai ir apavas dažnai verste verčiasi laukan, tarsi labai norėtų antrą šeimininką įsigyti. Kur pranešti apie perpildytus konteinerius? Telefono numerio ant konteinerio nematau, o gal ir prasmės pranešinėti nėra, jei atliekų surinkėjai konteinerius ištuština pagal kažkokį kažkieno patvirtintą grafiką?
Bet gal jau per daug garbės atliekoms? Nors… Kartą, supykęs dėl perpildyto konteinerio, rūšiuojamas šiukšles sumečiau į bendrąjį. Ilgai graužė sąžinė. O kam man graužtis dėl atliekų, tarsi rimtesnių dalykų nebūtų?
Atliekas rūšiuojantis biržietis
