Legailių ir aplinkinių kaimų gyventojai grasina piketu. Tiesa, jie dar tiksliai nežino, kur tas piketas įvyks – prie Biržų rajono savivaldybės, prie seniūnijų ar kaimo žvyrkelių greideriavimo darbus atliekančios įmonės. Bet jis tikrai įvyksiąs.
Legailių kaimo gyvenvietė – viena iš tų nuskriaustų, kurios didelė dalis yra neasfaltuota. Ir, deja, iki šiol laukia nesulaukia greiderio.
Žmonės vieni per kitus kalba, esą greiderio nesulaukiama dėl to, kad Pačeriaukštės ir Nemunėlio Radviliškio seniūnijos nesusitaria, kam gyvenvietė priklauso ir kam ją greideriuoti, o dėl to kenčia žmonės.
„Pabandykite tokia gatve pavažiuoti nesugadinę automobilio“, – piktinosi kaimo žmonės.
„Suprantu – gyventojai turi teisę piktintis. Ir jei vyks piketas, suprantu, žmonės turi tam teisę. Jie turi teisę reikalauti, kad būtų pagerintos gyvenimo sąlygos“, – kalbėjo Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas.
Legailių kaimas yra jo vadovaujamos seniūnijos dispozicijoje. Vieno kilometro ilgio gyvenvietėje net 900 metrų yra neasfaltuota.
Seniūnijoje iš 64 kilometrų kelių net 57 kilometrai – žvyrkelis.
Nors greideris seniūnijos užsakytas jau seniai, praėjusį penktadienį jo sulaukta vos kelioms valandoms. Buvo nugreideriuotas kelias nuo Sodeliškių į Legailius, kuriuo jau nebegalėjo važiuoti ne tik gyventojai, bet ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai bei autobusai. Kaimo žmonės pasakojo, kad jiems važiuoti autobusu būdavo net nebepatogu klausantis vairuotojų keiksmų seniūno ir valdžios atžvilgiu.
„Sutvarkęs kelią nuo Sodeliškių iki Legailių greiderio vairuotojas pakėlė skydą ir išvažiavo. Į gyvenvietę nebeužsuko. Suprantu, kad neteisybė didelė, bet taip yra. Vėl laukiame greiderio ir tikimės, kad jis kuo greičiau sugrįš“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Frankas.
Pačeriaukštės seniūnas sutinka su mintimi, kad visos gyvenvietės turi būti išasfaltuotos.
„O jei piketas vyks, tai žmonių valia ir teisė. Tik žinau, kad pagal esamą kelių būklę Nemunėlio Radviliškio seniūną Giedrių Kubilių gyventojai jau seniai turėjo užmušti dėl kelio nuo Germaniškio į Nemunėlio Radviliškį…“ – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo A. Frankas.