1975 metų liepos 15 dieną naujoje Biržų ligoninėje buvo atidarytas Traumatologijos skyrius. Jo pavadinimas keitėsi – dabar tai Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos (su LOR lovomis) skyrius. Tačiau jau 50 metų šiam skyriui vadovauja tas pats gydytojas – medicinos mokslų daktaras Olgertas Kvedaravičius. Būtent jo iniciatyva „Šiaurės rytų“ puslapiuose biržiečiams primename traumatologijos ortopedijos raidą Biržų ligoninėje. Gydytojas pateikė faktus, žyminčius 50 metų veiklą ir kaitą. Jie išties įspūdingi. „Dabar ligoninėje turime viską, kas šiandien pasaulyje geriausia“, – tikina O. Kvedaravičius. Tačiau iki tol nueitas ilgas, kupinas iššūkių kelias, reikalavęs daug medikų pastangų, drąsos, talento ir, žinoma, pasišventimo.
Drąsūs sprendimai
Gydytojas O. Kvedaravičius primena, kad traumatologija ir ortopedija, kaip atskira specialybė, Lietuvoje susiformavo tik po II pasaulinio karo. Pradžia laikytina 1951 metai, kai Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurtas Traumatologijos ortopedijos skyrius, o jame dirbantys chirurgai pavadinti traumatologais ortopedais. 1969 m. Kauno medicinos institute įkurta Traumatologijos ortopedijos katedra.
Nuo 1999 m. ši specialybė oficialiai vadinasi ortopedija traumatologija. Tai padaryta siekiant suderinti Lietuvos medicinos specialybių pavadinimus su tarptautinėmis normomis ir tradicijomis.
Lietuvai 1990 metais atkūrus Nepriklausomybę, baigėsi Sovietų Sąjungoje vyravusi informacinė ne tik politinės, bet ir medicininės literatūros blokada. Amerikos lietuvių (K. Burbulio) padovanotos medicininės knygos, žurnalai atvėrė pasaulinį žinių aruodą.
Biržuose traumatologijos ortopedijos raida panaši. Traumatologinius ligonius gydė bendro profilio chirurgai.
„Tai, ką šiandien turime ir mokame, atsirado palaipsniui, – teigia O. Kvedaravičius. – Su dr. Jokūbu Mikelėnu (1885 07 17 – 1966 04 19), turėjusiu savo ligoninę Biržuose (1920-1940), dirbęs dezinfektorius Karitonas man yra pasakojęs, kaip ruošdavo instrumentus, grąžtus kaulų operacijoms. Dauguma lūžių buvo gydomi gipso tvarsčiais, skeletiniu tempimu“.
Operaciniuose žurnaluose aprašytos kaukolės trepanacijos, atliktos Jono Kirdeikio, Antano Dauguviečio, Ksavero Radzevičiaus.
1966 m. K. Radzevičius patobulino landuonies (rankos pūlingos komplikacijos) gydymo metodus ir apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją.
1969 m. A. Dauguvietis to meto sudėtingomis sąlygomis atliko šlaunikaulio kaklo osteosintezę trisparne Smith-Peterson vinimi. O 1971 m. jis atviru būdu operavo plyšusius kelio sąnario meniskus.
1974 m. J. Kirdeikis atvėręs krūtinės ląstą susiuvo sužeistą plautį.
O. Kvedaravičius mini ir daugiau operacijų, kurias atliko tuometiniai talentingi ir drąsūs Biržų medikai. Teko jų skalpeliams prisiliesti ir prie širdies, atlikti galvos operacijas.
Nauja ligoninė – nauja pradžia
1975 m. naujoje Biržų ligoninėje įkuriamas traumatologijos skyrius. „Tai leido siauresnę specializaciją. Plėtėsi ortopedinių ir traumatologinių operacijų diapazonas. Gaminomės instrumentus, plokštes, sraigtus. Naujovės patvirtintos kaip mano racionalizaciniai pasiūlymai“, – prisiminimais dalijasi medicinos mokslų daktaras O. Kvedaravičius.
1975 m. A. Dauguvietis ir O. Kvedaravičius šlaunikaulio lūžio osteosintezei panaudojo CITO vinį.
1975 m. blauzdikaulio lūžio osteosintezei buvo panaudota Bogdanovo vinis (O. Kvedaravičius, J. Kirdeikis).
1977 m. padedant prof. A. Petruliui, O. Kvedaravičius, V. Šivickas blauzdikaulio infekuoto netikro sąnario gydymui atliko osteosintezę išoriniu fiksacijos aparatu KASIKA.
1977 m. klubo artrozės gydymui atlikta Foss‘o fascijų atpalaidavimo operacija (O. Kvedaravičius).
O. Kvedaravičius pasakoja, kaip 1978 m. JAV ortopedė O. Šabanienė lankė Biržuose savo pusseserę, kuriai buvo diagnozuotas šlaunikaulio kaklo negyjantis lūžimas. „Pamokytas ir padrąsintas kartu su R. Petruliu atlikau klubo sąnario protezavimo operaciją vienpoliu Moore –CITO protezu“, – sako gydytojas.
Įsimintina 1978 m. atlikta operacija, kai atvėrus krūtinės ląstą buvo susiūta durta širdies žaizda. Operavo O. Kvedaravičius ir V. Šivickas.
O 1979 m. progresuojant šlaunikaulio galvos aseptinei nekrozei atlikta klubo sąnario sujungimo operacija (prof. A. Petrulis, O. Kvedaravičius).
1980 m. po stažuotės Rygoje, konsultuojant prof. J. Žeidurs, pagal jo originalią metodiką osteosintezuotas viršutinis šlaunikaulio lūžimas (O. Kvedaravičius, Mečislovas Trepkus).
1983 m. asistuojant prof. A. Petruliui, O. Kvedaravičius atliko čiurnos sąnario sujungimo operaciją.
Praktika Biržų ligoninėje padėjo apsiginti medicinos daktaro disertaciją
Įsimintini Biržų medikams 1985 m., kai blauzdikaulio negyjančio infekuoto lūžio osteosintezei panaudotas vienpusis A. Petrulio, S. Pranckevičiaus, V. Kriščiūno išorinis fiksacijos aparatas.
Šiuo aparatu ir O. Kvedaravičiaus modifikuotais variantais gydyta šimtai ligonių. Atlikus gydytų ligonių atokių rezultatų, komplikacijų analizę buvo paruoštos metodinės rekomendacijos, suvažiavimuose skaityti pranešimai. 1995 metais O. Kvedaravičius apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. „Ir šiandien komplikuotų traumų atvejais naudojame šį metodą. Prigijo posakis, kad ateina metodai ir vėl išeina, o šiam metodui jau 40 metų!“ – sako gydytojas.
Dalijimasis gerąja patirtimi
1985 m. Biržuose įvyko Lietuvos ortopedų traumatologų konferencija, skirta pacientų, patyrusių politraumą, gydymui.
Biržiečiai (O. Kvedaravičius, V. Šivickas, D. Jakubėnas) išanalizavo 172 ligonių gydymo rezultatus, paruošė ir perskaitė pranešimą. Šioje konferencijoje skaitytų pranešimų tezės buvo atspausdintos tuometinėje Biržų spaustuvėje.
Biržiečiai ne tik dalijosi turima patirtimi, bet ir patys nuolat sėmėsi žinių.
„Buvo daug stažuočių ir iš jų vežėmės po grūdą“, – vaizdingai savo ir kolegų veiklą apibūdina O. Kvedaravičius. Pavyzdžiui, 1991 m. buvo stažuotė Šveicarijos St. Gallen ortopedijos centre, gavus Atviros visuomenės fondo (AVF) George`o Sorošo stipendiją. Ji pakeitė lūžių ir ortopedinių susirgimų gydymo filosofiją. Į stažuotę vyko O. Kvedaravičius.
1997 m. įsigijus artroskopinę įranga, padedant doc. L. Vitkui, pradėtos kelio sąnario artroskopinės operacijos. Jas atliko O. Kvedaravičius.
Taip pat jis 1999 m. asistuojant doc. R. Brogai pradėjo plyšusių peties sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijas.
2001 m. Biržuose įvyko Lietuvos ortopedų traumatologų konferencija, čiurnos ir pėdos kaulų lūžimų ir išnirimų gydymo klausimais. Analizuoti 115 Biržų ligoninės traumatologiniame skyriuje gydytų ligonių atokūs rezultatai, skaitytas pranešimas, pranešimo medžiaga išspausdinta (O. Kvedaravičius, Dalius Jakubėnas, Kęsutis Griciūnas).
2002 m. D. Jakubėnas pradėjo klubo sąnario protezavimo operacijas totaliniais protezais.
2002 m. po mokymosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo įdiegta blauzdikaulio lūžių gydymo metodika naudojant skersinio tvirtinimo intramedulines vinis (O. Kvedaravičius, K. Griciūnas).
2003 m. Biržuose įvyko Lietuvos ir Latvijos traumatologų draugiškas susitikimas (iniciatorius – K. Griciūnas). Pranešėjai prof. V. Kalnberz, prof. N. Porvaneckas, doc. M. Kocius savo pranešimuose supažindino su naujovėmis ortopedijoje ir traumatologijoje, pasidalinta patirtimi. Latvijos ortopedijos traumatologijos institutas tuo metu buvo pažangiausia institucija Baltijos šalyse.
Išradimas ir nominacija
2003 m. patentų biuras pripažino O. Kvedaravičiaus išradimą – sukonstruotą originalios konstrukcijos ortopedijoje naudojamą lazerinį taikiklį.
2005 m. žastikaulio viršutinio galo lūžių osteosintezei buvo taikoma modeliuota užrakinama plokštelė (O. Kvedaravičius, D. Jakubėnas).
2012 m. šlaunikaulio kaklo lūžiams gydyti jau naudojami protezai su dvigubo mobilumo gūžduobėmis (D. Jakubėnas).
2014 m. įvertinant Biržų traumatologinio skyriaus darbinę ir akademinę veiklą (13 straipsnių ir pranešimų Lietuvos, Latvijos ir Estijos OT konferencijose analizuojant gydymo rezultatus Biržų traumatologijos skyriuje) O. Kvedaravičiui suteikta Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos garbės nario nominacija.
Patyrusių gydytojų pėdomis ėjo jauni medikai.
2020 m. jaunas traumatologas Martynas Tumonis panaudojo delninę užrakinamą plokštelę stipinkaulio distalinio galo lūžiams gydyti. O 2021 m. jis šlaunikaulio viršutinės dalies lūžiui gydyti panaudojo Y vinį su skersine fiksacija.
„Medicininė pažanga Biržų ligoninėje tapo įmanoma tik įsigijus naują diagnostinę ir gydymo įrangą. Šiuo metu esame apsirūpinę visomis priemonėmis. Tai leidžia taikyti visus, ligoniui reikalingus gydymo metodus“, – sako O. Kvedaravičius. Tai jėgos instrumentai, rentgeno aparatai su elektrooptiniu pastiprinimu, artroskopai, polifunkciniai ortopediniai stalai, fiksuojančios konstrukcijos ir joms skirti instrumentariumai. Visavertis materialinis aprūpinimas leidžia taikyti visus, ligoniui reikalingus, operacinio gydymo metodus, vadovaujantis AO (osteosintezės asociacija) lūžių gydymo filosofija.
Svarbiausia – žmonės
Net ir įmantriausia medicininė įranga kol kas bejėgė be žmogaus talento, darbštumo, atsakomybės – viso to, ko tikisi žmogus, kreipdamasis į medikus.
Gydytojas O. Kvedaravičius vardija kolegas, su kuriais jam teko dirbti. Ir kiekvienam iš jų negaili gero žodžio.
Be jo paties, pirmieji skyriaus traumatologai buvo V. Šivickas, D. Jakubėnas. Dirbo puikūs chirurgai – ligoninei vadovavęs A. Dauguvietis, J. Kirdeikis (Chirurginio skyriaus vedėjas), Tomas Saladis, Mečislovas Trepkus, K. Radzevičius, Gytis Januševičius, Rimas Petrulis, Raimondas Taminskas. Gydytojas giria traumatologus D. Jakubėną, M. Tumonį, LOR-ą V. Lengvenį, K. Griciūną. Daug metų teko dirbti su gydytojais Leonidu Sologubovu ir Dangyru Čiuplinsku. Ligoninėje tebedirba operacinės sesutė Danutė Penikaitė-Keršulienė, kuri per naujosios ligoninės atidarymą kirpo juostą…
„Norėjome dirbti…“ – ilgametę patirtį ir nuveiktus įspūdingus darbus kukliai apibendrina medicinos mokslų daktaras O. Kvedaravičius.
