Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
JŪROS LINK
Mokaisi lėto laiko.
Eini Nidoje jūros link, takas jau nubarstytas pirmaisiais geltonais lapais.
Ruduo priartėjo. Lietaus debesų karavanai keliauja dangum.
Ruduo miške ir prie jūros. Toks dvigubas ruduo – gamtoj ir manyje.
Mano ruduo, kurs manyje, deja, jau nesibaigs pavasariu.
Einu jūros link.
Mokausi lėto laiko lėtesnio žingsnio.
CITATA IŠ SKAITYMŲ
„Psichikos aparatas pagal Freudą – tai represinis aparatas, persmelktas paliepimų ir draudimų. Jo struktūra panaši į pačios disciplinos visuomenės struktūrą – su ligoninėmis, prieglaudomis, kalėjimais, kareivinėmis ir gamyklomis. Todėl Freudo psichoanalizė veiksminga tik represyvioje visuomenėje, organizuojamoje per draudimus, kurie, kaip tokie, yra negatyvūs. Tačiau šiandienos visuomenė yra ne disciplinos visuomenė, o pasiekimų visuomenė, kuri labiau atsikrato draudimų ir paliepimų negatyvumo ir prisistato kaip laisvės visuomenė.“
Iš Byung-Chul Gan „Nuovargio visuomenė“, Kitos knygos, 2024
SMĖLIS EINANTIS PER SMĖLĮ
Smėlio laikrodyje baigėsi smėlis
Stojo tyla ir mano karavanas pajudėjo
Smėlio lyguma be palmių ir kopų
Pasibaigus smėliui nesibaigė laikas
Gerai įmitę kupranugariai
Nešė mano gyvenimo valandas
Horizonto link, smėliai
Vis plėtėsi, plėtėsi laikrodžio arka
Pasaulis nesibaigė kaip ir aš
Valandų karavano vedlys ir būsimas
Smėlis einantis per smėlį
Autoriaus nuotraukose – Nida: sezono pabaiga 2025.
