Kova už tautos išlikimą ir laisvės dvasia – pamatinai dalykai, sujungiantys ir vienijantys mus su pokario partizanais. Kol juos prisimename ir jais didžiuojamės, istorija yra gyva. Laisvės kovotojų auka yra mums liudijantis įpareigojimas kovoti už savo šalies laisvę. Šį savaitgalį paminėjome partizano, pirmo ir vienintelio Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos vado Stepono Giedriko – Giriečio 100-ąsias gimimo metines.
Stepono Giedriko gyvenimo kelias buvo panašus į tūkstančių to meto Lietuvos jaunuolių, nusprendusių priešintis okupantui, kelią. Gimė Biržuose, mokėsi „Aušros” mokykloje. 1944 metų rudenį įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. Buvo aktyvus Biržų gimnazijoje veikusios pogrindinės organizacijos narys. Mokėdamas lenkų, latvių ir vokiečių kalbas dalyvavo šios organizacijos informacinėje veikloje, rinko žvalgybinę informaciją. 1948 metais, prasidėjus buvusios Biržų gimnazijos pogrindinės organizacijos grupės narių areštams, pasitraukė į mišką.
1951 metų vasaros pabaigoje Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadovybės iniciatyva Biržų apskrityje įkūrus Sierakausko (nuo 1951 m. rugsėjo mėn. – Pilėnų) tėvūniją, kuri veikė Biržų, Pasvalio, Pandėlio ir dalies Rokiškio bei Kupiškio rajonų teritorijoje, S. Giedrikas buvo paskirtas jos vadu. Žuvo 1954 metų rugsėjo 25 dieną Biržų girioje. Tiksli žūties ir palaikų užkasimo vieta nežinoma. Iki jo 29-ojo gimtadienio buvo likusios 9 dienos…
Minėjimas bažnyčiose ir Biržų girioje
Renginiai prasidėjo penktadienį Šv. Mišiomis už Laisvės karius, Tėvynę Lietuvą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Sekmadienį žuvę partizanai paminėti pamaldose Evangelikų reformatų bažnyčioje.
Partizanų vado šimtmečio jubiliejaus minėjimas „Laimėjai kovą tu ne sau“ vyko Biržų girios 244 kvartale, kur 2010 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo iniciatyva menamoje žūties vietoje pastatytas atminimo ženklas. Į renginį atvyko Biržų, Kupiškio ir Rokiškio šauliai, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos, Biržų Kaštonų bei „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų mokiniai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509 pėstininkų kuopos kariai, visuomeniškai aktyvūs rajono gyventojai. Ypatingi renginio svečiai – S. Giedriko žmona Liucija bei dukra Aldona, kiti giminaičiai.
Partizanų priesaika
Autentikos ir gyvos istorijos pojūtį suteikė minėjime dalyvavę karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ vyrai.
Uniformuoti ir ginkluoti partizanų naudotais ginklais, prie buvusio partizanų bunkerio vietos jie jaudinančiai atkūrė stojančiojo į partizanus priesaikos ceremonija. Žiūrovams, ypač jaunimui, tai paliko gilų įspūdį. Klubo vyrai atsivežė ir partizanų naudotų ginklų, šovinių, buities apyvokos daiktų ekspoziciją. Įspūdinga atkurtų pasižymėjimo ženklų, antsiuvų, kokardų kolekcija. Rekonstruktoriai mielai dalinosi žiniomis, atskirų artefaktų suradimo istorija. Vienas iš netikėčiausių eksponatų – autentiška vieno Biržų krašto partizano kepurė.
Už laisvę ir ateitį
Apie kovos už laisvę prasmę, partizaninio karo reikšmę ir svarbą, jo poveikį tautos gyvenimui ir nepriklausomybės atkūrimo procesams, sąsajas su dabartimi kalbėjo pagrindiniai šio renginio organizatoriai – muziejaus „Sėla“ žmonės: direktorė Edita Lansbergienė, pavaduotoja Emilija Raibužytė-Kalninienė, muziejininkė, politikė Irutė Varzienė. Jautriai nuskambėjo S. Giedriko žmonos Liucijos deklamuotos eilės, dukros Aldonos žodžiai, kitų giminaičių pasisakymai. Savanorių ginklų salvės, uniformuotų šaulių gretos, visų susikibus rankomis miško apsuptyje giedama Tautiška giesmė – tai buvo prasmingas atminties ženklas ne tik Steponui Giedrikui-Giriečiui, bet ir visiems čia žuvusiems žinomiems ir nežinomiems mūsų krašto laisvės kovotojams.
Apie nusiteikimą
Paminklai statomi ir minėjimai rengiami kritusių atminimui, tačiau iš tiesų jie skirti mums, gyviesiems. Kad prisimintume, susimąstytume, įvertintume, nedarytume klaidų. Jokie ginklai ir aljansai nepadės, jei neturėsime valios priešintis. Tos valios, pareigos tėvynei, kaip vertybės suvokimo, gyvo pavyzdžio labiausiai reikia jauniems. Ant Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos fasado kabo atminimo lenta, kurioje rašoma, jog čia mokėsi partizanas, tėvūnijos vadas S. Giedrikas- Girietis, žuvęs už Lietuvos laisvę. Jis buvo „Saulės“ gimnazijoje veikusios pogrindinės pasipriešinimo grupės narys. Ironiška ar simptomatiška, bet minėjime nebuvo nei šių mokyklų mokinių, nei mokytojų. Ir čia ne mokinių kaltė. „Pirmiausia inteligentija turi sudaryt visoj tautoj tam tikrą nusiteikimą, plačiosioms lietuvių masėms visoms be išimties įskiepyt kuo giliausią valstybinį ir tautinį susipratimą ir padaryt jas atsparias svetimoms įtakoms, sukelt tvirtą jų pasiryžimą gyvent laisvai ir nepriklausomai“ – taip 1939 metais, jau įsiplieskus karui Europoje, rašė poetas ir būsimas karys Bronius Krivickas.
Kyla klausimas, ar šiandien mokytojai dar priklauso inteligentų kategorijai?
