Jei yra noro, lydimo kryptingo darbo, jei yra ryžtas, prireikus priverčiantis perlipti save, tai net per trumpą laiką galima pasiekti tokių rezultatų, kokių kiti nepasiekia per daugelį metų. Biržietė Samanta Majauskienė anksčiau tik atlydėdavusi savo vaikus į futbolo treniruotes šį rudenį jau pati buvo Biržų moterų futbolo komandos narė. Negana to, mokykloje pradėjo vesti futbolo būrelio vaikams užsiėmimus bei dalyvavo kursuose teisėjos licencijai gauti.
Į futbolą atvedė vaikai
Su futbolu 37-erių Samanta neturėjo nieko bendro iki tol, kol šio sporto treniruočių nepradėjo lankyti jos vaikai.
„Sportas man nebuvo svetimas, tačiau daugiau užsiiminėjau lengvąja atletika, ypač mokyklos laikais. Mokytojas Vytautas Klemka labai ragino sportuoti. Geriausiai sekdavosi šuolis į aukštį. Po mokyklos sekė studijos, po to darbas, vaikai. Rimtesniam sportui rasti laiko buvo sunkiau. Į treniruotes stadione atveždavau vaikus, o jiems futbolo treniruotes vesdavo Audrius Unglinikas. Tai jis mane ir įkalbėjo pamėginti pažaisti futbolą“, – pasakojo S. Majauskienė.
Pradžia nebuvo lengva, tačiau noras ir užsispyrimas galiausiai davė vaisių.
„Stačia galva nėriau – būdavo, sportuojam ir tris kartus per savaitę. Tokio amžiaus, kai yra šeima, darbas, namai, tai tikrai nemažai. Iš pradžių kamuolį susistabdyti buvo sunku, bet įsivažiavau. Pradėjau daugiau domėtis futbolu, stebėti varžybas. Kaip sakoma, įsitraukiau pilnai. Tapau Biržų komandos žaidėja, taip pat buvau pakviesta sezoną žaisti ir už Šiaulių „Mamukus“. Su šia komanda teko į turnyrą Islandijoje nuvykti. Mažai yra tekę keliauti, o čia netikėtai į savotiškai egzotišką šalį pavyko patekti“, – sakė mėgėja futbolininkė.
Atstovavimas Biržų moterų futbolo komandai „Širvėna“ susijęs ne tik su sportu ir futbolu.
„Žmonėms reikalingi socialiniai ryšiai, o priklausymas komandai leidžia būti kartu su bendraminčiais. Mes su merginomis žaidžiame ne tik futbolą, užsiimame ir kita veikla, taip pat bendraujame kaip draugės“, – kalbėjo Socialinio darbo studijų programą baigusi ir darbo patirties šioje srityje turinti biržietė.
Niekada nesakyk „niekada“
Šių metų spalio mėnesį S. Majauskienė pradėjo ir dar vieną su futbolu susijusią veiklą – veda užsiėmimus vaikams Kaštonų pagrindinėje mokykloje. Besikalbant moteris prisiminė ir laiko patikrintą posakį.
„Kažkada esu pasakiusi, kad jau mokykloje tai tikrai nedirbsiu, nes darbas su vaikais labai sunkus. Bet, kaip sakoma, niekada nesakyk „niekada“.
Jau vyko pirmieji užsiėmimai su mažaisiais futbolininkais – berniukais ir mergaitėmis. Buvo daug garso, daug judesio. Betrūko tik šviesų – ir būtų išėjęs visas koncertas. Bet viskas praėjo gerai, buvo įdomu ir vaikučiams, ir man“, – sakė futbolo būrelio vadovė.
Šnekantis apie moters naują veiklą savaime buvo paliesta ir bendra vaikų užimtumo, fizinio aktyvumo tema.
„Kalbant apie futbolą, tai Biržuose jaučiamas jo atsigavimas. Daug vaikų sportuoja tiek Biržų sporto centre, tiek privačiose treniruotėse. Vaikai nori sportuoti, judėti. Tik su jais dirbantiems vaikus reikia paraginti, sudominti, skirti jiems dėmesio, o ne numesti po nosimi telefoną, kad netrukdytų. Tą savo elgesiu turi skatinti bei pavyzdį rodyti ir tėvai. Pavyzdžiui, sąmoningai leisti vaikams eiti pėsčiomis, o ne visur juos vežioti. Tai nėra lengva, nes mums, tėvams, visuomet trūksta viskam laiko“, – kalbėjo S. Majauskienė.
Spalio pradžioje ji vyko į kursus, skirtus futbolo teisėjams. Moteris siekia gauti futbolo teisėjos licenciją.
„Viskas prasidėjo, kai prieš metus pateisėjavau Biržuose vykusiame turnyre Policijos dienai paminėti. Po to buvo kitų varžybų ir treneris Vytautas Stanulevičius pradėjo gražiai raginti, kad licenciją gaučiau. Ko gero, Biržuose būčiau pirmoji moteris futbolo teisėja. Tai būtų bazinė licencija, kuri leistų teisėjauti vaikų futbolo rungtynėms. Abejoju, ar rimtesniame lygyje ir vyrų varžyboms norėčiau teisėjauti, nes ten visai kitas pasaulis. Bet aš tikrai nesakau to stebuklingojo „niekada“, – juokėsi moteris.
Planavimas ir prioritetai
Futbolas ir su juo susiję užsiėmimai nėra vieninteliai moters gyvenime. Jau ne vienus metus S. Majauskienė dirba grožio specialiste. Be darbo ir sporto, dar yra šeimos gyvenimas – du vaikai, vyras, namai. Kaip visur suspėti ir viską aprėpti?
„Kadangi veiklos bei užduočių daug ir įvairių, tai man labai padeda planavimas. Kai esi susidėliojęs dienos ar savaitės planą bei laiką, viskas vyksta daug nuosekliau. Be abejo, chaoso visada yra, bet jis mažesnis ir kontroliuojamas. Reikia įvardinti sau, kas yra tavo prioritetai. Tam ir skiri daugiausiai laiko, nesiblaškai, kažką aukoji. Nes atrodo, kad viską suspėsiu, padarysiu, tačiau tas beatodairiškas lėkimas turi savo pasekmes. Reikia mokėti pasakyti „ne“, ypač sau“, – sakė futbolo mėgėja.
Paklausus, ar nebuvo baisu imtis naujos veiklos, aktyvi moteris pažymėjo, kad kartais reikia tiesiog peržengti per save, per savo ego. Tada atsiveria galimybės.
„Visaip būna. Kartais atrodo nedarysiu to, nenoriu daryti ano. Bet norint kažko imtis, pasiekti reikia nugalėti kai kuriuos savo įsitikinimus. Galimybių ir pagalbos yra tikrai nemažai, tik reikia tuo iš tikrųjų domėtis, užsiimti. Yra įvairiausios paramos smulkiajam verslui, veikloms, taip pat kvalifikacijai įgyti. Aš pati prieš keletą metų pasinaudojau viena iš tokių programų, baigiau grožio specialistės kursus, gavau finansavimą darbo vietai susikurti“, – pasakojo S. Majauskienė.
Netiesioginė pažintis – bažnyčioje
Kalbai pasisukus apie šeimą S. Majauskienė prisiminė istoriją, kur ji pirmą kartą sutiko savo būsimąjį vyrą Arvydą.
„Su Arvydu pažįstami ir draugaujam gal jau dvidešimt metų. Įdomu tai, kad pirmasis netiesioginis mūsų susitikimas buvo dar vaikystėje. Žiūrinėdami asmenines nuotraukas pamatėme, kad mes esame nufotografuoti stovintys šalia vienas kito Pirmosios Komunijos šventės metu. O iš tikro susipažinome jau po daugelio metų, kai iš Panevėžio kilęs vyras atvyko gyventi į Biržus“, – pasakojo biržietė.
S. Majauskienė su vyru augina du sūnus – trylikametį Tomą ir devynmetį Adamą. Abu jie lanko futbolo treniruotes. Futbolo nežaidžia tik vyras.
„Arvydas mėgsta sportuoti, pažaidžia kieme su vaikais, bet rimčiau į futbolą nežengia. Tik aš su vaikais esame panirę į šią, ne tik visame pasaulyje, bet greitai ir Biržuose populiariausia tapsiančią sporto šaką“, – kalbėjo S. Majauskienė, kuriai futbolas tapo ne tik sportas bei hobis, bet ir darbas.
