Biržų rajone nustatoma nelegalaus darbo atvejų. Duomenys rodo, kad vis dar nevengiama dirbti nelegaliai. Tačiau su skundais dėl darbdavio nesąžiningumo dažniausiai kreipiamasi tik po kilusių konfliktų. Kiek nustatytų nelegalaus darbo atvejų statistika atspindi realybę, nežinia.
Nelegalai – miškuose ir grožio sektoriuje
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyrius šiais metais Biržų rajone atliko 48 patikrinimus dėl nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos.
Patikrinimų metu buvo nustatyta 16 nelegalaus darbo atvejų, rastas 21 asmuo, dirbęs nelegaliai.
Šiais metais vienas nelegaliai dirbęs asmuo buvo mirtinai sužalotas. „Šiaurės rytai“ rašė apie laukuose rastą sunkiai sužalotą jauną žmogų, kuris nuvežtas į ligoninę mirė. Tiriant įvykį paaiškėjo, kad jis buvo sužalotas priekabos darbinio veleno stumiant grūdus. Vyras viename ūkyje dirbo nelegaliai.
Dar vienas nelegaliai dirbęs asmuo mirė darbo vietoje dėl sutrikusios sveikatos.
Nelegaliai dirbę asmenys bei nelegali savarankiška veikla buvo nustatyta šiose ekonominėse veiklose: miškininkystė ir medienos ruoša – 3 atvejai, statyba – 8 atvejai, žemės ūkis – 2 atvejai, grožio paslaugos – 2 atvejai, transporto priemonių remontas – 1 atvejis.
Valstybinė darbo inspekcija tiria ir įvykius darbe, kurių metu nukentėję asmenys buvo teisėtai įdarbinti.
Atsiskaitoma grynaisiais, dirbama „talkomis“
Pasak VDI komunikacijos skyriaus, sudėtingiausia nustatyti nelegalaus darbo atvejus tose veiklos srityse, kurioms būdingas didelis darbuotojų mobilumas, trumpalaikis darbo pobūdis, didelė atsiskaitymo grynaisiais pinigais dalis ir darbas, vykdomas uždaroje, sunkiai prieinamoje aplinkoje. Visų pirma, itin sunku atlikti patikrinimus statybos sektoriuje, kur yra nuolat kintančios statybvietės. Antra, dideli iššūkiai kyla sezoninio darbo srityje, ypač žemės ūkyje ir miškininkystėje, kur darbai trunka trumpą laiką, dažnai vyksta atokiuose regionuose, o atsiskaitymas grynaisiais pinigais arba situacijos apibrėžimas kaip „talkos“ ar „pagalbos“ daro nelegalų darbą sunkiau įrodomą.
Esminis sunkumas visais šiais atvejais slypi būtinybėje įrodyti pagrindinius darbo santykių požymius: pavaldumą ir atlygintinumą, kai darbdaviai ir darbuotojai dažnai susitaria šiuos požymius neigti.
Skundžiasi dažniausiai po konfliktų
Vien per šių metų 10 mėnesių į VDI su anoniminiu skundu dėl nelegalaus darbo kreipėsi apie 500 asmenų. Tačiau didelė dalis skundų apie galimai nelegalų darbą pasiekia inspekciją tik po to, kai tarp darbuotojo ir darbdavio kyla konfliktas – dažniausiai dėl neišmokėto atlyginimo ar nutrauktų santykių.
Tokiais atvejais asmuo, kuris dirbo nelegaliai, tampa suinteresuota šalimi ir aktyviai bendradarbiauja su VDI, teikdamas informaciją ir liudijimus, kad galėtų atgauti jam priklausančią sumą.
Nors tokio asmens liudijimas yra labai vertingas, įrodyti darbo santykių egzistavimą gali būti sudėtinga.
Sunkumai kyla dėl to, kad darbdavys, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, visada neigia darbo santykius, bandydamas užmaskuoti juos įvairiais būdais.
Dažnai sako, kad tai savarankiška veikla, talka ar civilinis susitarimas.
Kadangi rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbo inspektoriui tenka remtis išimtinai faktiniais įrodymais, patvirtinančiais pavaldumą, atlygintinumą ir darbuotojo kontrolę.
Sėkmė įrodant nelegalų darbą priklauso nuo surinktos informacijos kokybės, pavyzdžiui, darbuotojo detalių paaiškinimų, pateiktų susirašinėjimų (žinutės, elektroniniai laiškai, nurodymai per socialinių tinklų programas).
Reikia ir kitų įrodymų – tokių, kaip darbo grafikų nuotraukos, bankinių pavedimų išrašai, net jei jie susiję tik su avansu ar išlaidų kompensavimu, bei kitų asmenų liudijimų.
Tarp migrantų nelegalų nėra
Nors vis daugiau užsieniečių atvyksta į Lietuvą, tačiau paskutinius dvejus metus VDI stebi užsieniečių nelegalaus darbo skaičiaus mažėjimą. Pastebima kita tendencija, kuomet didėja užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius.
Biržų rajone tarp visų nustatytų šiais metais nelegaliai dirbusių asmenų užsieniečių nepasitaikė.
