Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vis dar veikia įžymaus menininko V. Kasiulio paroda „Žydiški motyvai Vytauto Kasiulio kūryboje“. Parodą biržiečiams pristatė menotyrininkė, žydų kultūros ir meno tyrinėtoja dr. Vilma Gradinskaitė. Parodos atidarymo metu viešnia išsitarė, jog jos gyvenimas susijęs su Biržais – čia teko gyventi vaikystėje. Nors Biržų periodas buvo trumpas – vos treji metai, tačiau ir dabar miestas traukia atvykti.
– Biržai – Jūsų gimtasis miestas, tačiau čia gyvenote labai trumpai. Koks Jūsų santykis su gimtine išliko išvykus iš Biržų?
– Mano tėvai susituokė 1970 m. Kaune. Tėvas Jonas Gradinskas, kilęs nuo Stumbriškio Panevėžio rajone, mokėsi elektrifikacijos Kauno Žemės ūkio akademijoje, mama Vidimanta buvo ką tik baigusi vidurinę mokyklą Kaune. Baigęs mokslus, tėvas gavo paskyrimą į Biržus, mama įsidarbino Biržų kelių valdyboje. Įsikūrė šeima Gimnazijos gatvėje.
Pro langą matėsi Agluonos upė. Tėvai mėgo keliauti, turėjo motociklą „Jawa“. Važinėdavo po Biržų kraštą, aplankydavo artimuosius Pušalote, o kartais nuvykdavo ir į Bauskę ar Rygą. Mama ilgėjosi artimųjų, draugių, o man gimus norėjo ir jų pagalbos. Tad Biržus palikome 1974 metais. Daugybę metų nebuvau Biržuose – augau Kaune, po to dešimtmetį gyvenau Vilniuje, teko pagyventi ir JAV, Anglijoje, o dabar vėl gyvenu Vilniuje. Į Biržus dažniau pradėjau atvykti paskutinį dešimtmetį, įsitraukus į įvairius kraštotyros projektus ir Biržų žydų paveldo tyrimus.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame balandžio 14 d. antradienio laikraštyje.
