Lietuva – vynuogynų kraštas. Dar visai neseniai tai būtų skambėję kaip pokštas. Tačiau šiandien, stovint Ilzenbergo dvare tarp tūkstančių vynmedžių, akivaizdu, kad realybė pasikeitė greičiau, nei spėjome sumirksėti. Viename seniausių ir įspūdingiausių Lietuvos dvarų rašoma istorija, kuri meta iššūkį nusistovėjusioms tiesoms ir kelia užmirštus klausimus: ar tikrai žinome, ką gali mūsų žemė? Ir ar tikrai suprantame, kaip arti vyndarystės kultūros esame, nors ilgai laikėme ją svetima? Ilzenbergas jau ne pirmus metus įrodinėja, kad vyndarystė mūsų šalyje nėra tik egzotiškas pavadinimas. Tai – atkuriama tradicija, kurios šaknys siekia Livonijos ordino laikus, o šiandien ji vėl atgyja tarp Rokiškio r. laukų.
Vynuogynas – kelionė per šimtmečius
Visame pasaulyje vynuogynai užima daugiau nei 7 milijonus hektarų. Beveik pusė šios teritorijos yra Europos Sąjungoje. Nors Lietuvoje vynuogynai ir populiarėja, jų plotas vis dar sudaro itin mažą pasaulinio vynuogynų ploto dalį – vos apie 0,00086 proc., arba maždaug 60 hektarų registruotų vynuogynų mūsų šalyje.
Esame tik lašas vynuogynų jūroje, tačiau tai netrukdo jau dabar prilygti, o kartais net lenkti gilias vyndarystės tradicijas puoselėjančias šalis. Ilzenbergo dvaro vynuogynas – puikiausias to pavyzdys. Rokiškio rajone, netoli Latvijos sienos, puoselėjamas dvaro vynuogynas yra ne tik vienas šiauriausių pasaulyje, bet ir pats didžiausias Lietuvoje. Jo plotas – beveik 5 hektarai, o pirmieji vynmedžiai Ilzenbergo dvaro teritorijoje buvo pasodinti 2019 m. Šiandien čia auga daugiau nei 10 tūkstančių vynmedžių.
Šis skaičius išaugo beveik aštuonis kartus vos per kelerius metus. Ką rodo toks augimas? Labai aiškią ir netgi romantišką Ilzenbergo dvaro ambiciją grįžti prie istorijos, kuri šiame krašte gyvavo dar tada, kai tiek Lietuva, tiek Europa atrodė visai kitaip. Pasak Ilzenbergo dvaro direktoriaus Jaroslavo Masliuko, vynuogynų ir vyndarystės tradicijos šioje teritorijoje siekia kelis šimtus metų. Todėl šiandieninis vynuogynas – ne naujovė, o tarsi sugrįžimas prie šaknų.
„Ilzenbergo dvarą 1515 m. įkūrė Livonijos ordino baronas Berndtas von Kersenbrockas. Būtent Livonijos ordinas vynmedžius ir vyndarystės amatą atvežė į Baltijos šalis. Tad mūsų pagrindinis tikslas jau ne vienus metus yra tai, kad kiekvienas apsilankęs Ilzenbergo dvare pajustų daugiau nei prieš 500 metų gyvavusią vyndarystės kultūros dvasią“, – pasakoja J. Masliukas.
Ko gero, daugelis jau apsilankiusių Ilzenbergo dvare galėtų paliudyti, kad pajusti šimtmečių istoriją ir tradicijas čia paprasta. Vaikštant tarp vynmedžių labai greitai apima jausmas, kad istorija nėra tik skaičiukai su praeities data. Tai – visas spektras emocijų, jaučiamų ore, žingsniuose ar net tyloje, supančioje vynuogyną.
Vynuogės, kurios atlaiko ir šalčius, ir laiką
Ši žiema Lietuvoje buvo viena šalčiausių per pastaruosius keliolika metų, tačiau Ilzenbergo vynuogynas tai atlaikė ramiai. Vyndarys Andrius Diliautas, pasodinęs pirmuosius vynuogių krūmus dvare, sako, kad čia auginamos veislės yra pritaikytos būtent mūsų klimatui.
„Vynuogyne turime įvairių veislių – amerikietiškų, prancūziškų, šveicariškų, vokiškų, serbiškų ir, žinoma, lietuviškų. Čia augančios veislės pritaikytos lietuviškiems orams ir gali atlaikyti net 35 laipsnių šaltį, tad net ir ši žiema joms nebuvo baisi“, – pasakoja A. Diliautas.
Vienas iš dvaro pasididžiavimų – Ilzenbergo vardą gavusi vynuogių veislė, atkeliavusi tiesiai iš JAV. Ji buvo sukurta specialiai šiam dvarui – tarsi šiuolaikinis ryšys su pasauliu, įaugęs į šimtmečių istoriją.
Vyndarystės procesas, kokio dar nematėte
Pajusti vynuogyno aurą ar savo rankomis paliesti vynuogę sukurtą specialiai šiam dvarui – nepamirštama patirtis. Tačiau vien tik to neužtenka norint suprasti visą vyndarystės procesą. Dvare profesionalių gidų vedama vyndarystės ekskursija yra puikiausias būdas pajusti, kad tai nėra tik amatas. Tai – kantrybės, laukimo bei metų ciklo menas. Todėl keliaujant po Ilzenbergo dvaro teritoriją kojos pačios nejučia pasuka nuo vynuogyno į vietą, kur prasideda vynuogių virsmas.
Lankytojai kartu su gidu atsiduria istorinėse Ilzenbergo dvaro arklidėse. Ten dabar įrengta vyninė, kurios kiekvienas kampas gali papasakoti po naują istoriją. Patalpos suskirstytos į vyno gamybos, išpilstymo ir brandinimo erdves. Būtent čia matyti visas vyndarystės procesas: nuo uogų apdorojimo ir fermentacijos iki brandinimo ir kelionės į taurę.
Kartu su ekskursijos gido istorijomis, menančiomis didingus Livonijos ordino laikus, dvaro ir vyno gamybos cecho lankytojams tai yra unikali proga išgirsti apie vynuogių auginimo ypatumus, jų prisitaikymą ir paplitimą Lietuvoje, o taip pat savo akimis pamatyti, kaip gaminami vynuogių, uogų ir vaisių vynai. Dažnai net sunku įsivaizduoti, kiek daug pastangų ir darbo reikalauja vyndarystės procesas.
„Mūsų organizuojamose ekskursijose būtent ir atsispindi visas vyndarystės kultūros triūsas. Dažnai žmonėms atrodo, kad užtenka pasodinti medį, užauginti vynuogę ir iš jos galėsi bet ką pagaminti. Tiesa yra tokia, kad tai milžiniškų pastangų reikalaujantis procesas – nuo gebėjimo apsaugoti vynmedžius nuo neigiamų aplinkos veiksnių ar oro sąlygų iki to, kaip teisingai vynuoges atskirti nuo šakelių ir traiškyti, kad nebūtų pažeisti kauliukai, kurie gali suteikti kartumo“, – apie ekskursijos pamokas sako vyndarys A. Diliautas.
Kai jau susipažįstama su vynuogynu ir gamybos procesu, ekskursijoje laukia pati mistiškiausia, romantiškiausia ir įdomiausia dalis – vieta, sujungianti visus dvaro pasakojimus į vieną gyvą kelionę. Vieta, kurioje laikas tarsi sustoja. Autentiški vyno rūsiai ir degustacija.
„Būtent čia žmonės pajunta, kaip tyloje ir vėsoje viskas susijungia: vynuogynas, gamta, laukimas, įdėtas darbas. Rūsiuose degustacijų metu visada raginame pabandyti pajusti daugiau. Tai yra visų patirtų emocijų, kurių neįmanoma atkartoti, visuma“, – pasakoja Ilzenbergo dvaro direktorius Jaroslavas Masliukas.
Oranžerija – britų imperijos atgarsiai Lietuvoje
Tiesa, dažniausiai vyndarystės ekskursija prasideda nuo objekto, kuris šiame tekste dar liko nepaminėtas. Tačiau tai – ne klaida, o tyčinis sumanymas. Mat ši vieta yra visiškai atskiras pasaulis visame Ilzenbergo dvaro paveiksle.
Britų imperijos laikus ir vieną garsiausių visų laikų monarchių, karalienę Viktoriją, menanti oranžerija – senovinio angliško stiliaus statinys, skirtas auginti egzotinius augalus ir vaisius rūmų soduose. Ilzenbergo dvaro oranžerijoje pirmuoju smuiku, žinoma, griežia vynuogės, tiesa, skirtos ne vyno gamybai.
„Oranžerijoje auginame saldžias, aromatingas ir įspūdingo dydžio desertines vynuoges. Jos skirtos tiesioginiam vartojimui, o sultingas vynuoges ypač mėgsta vaikai. Įdomu tai, kad nors jos atrodo saldesnės nei vynuogės, skirtos vyndarystei, iš tiesų būtent desertinėse cukraus yra mažiau“, – atskleidžia A. Diliautas.
Oranžerijoje greitai pasijusite tarsi keliaudami po vynuogių dangumi. Kai kurie vynmedžiai turi aukštus kamienus, o jų ūgliai rišami horizontaliai virš lankytojų galvų. Po tokiu vynuogių skliautu laikas vėl ima tekėti kitaip. Nuolat skubančiame pasaulyje Ilzenbergo dvaras alsuoja ramybe ir primena, kad svarbu ne tik matyti, kas mus supa, bet ir tai pajusti. Nėra geresnio laiko atvykti į dvarą nei dabar. O išvykstant visuomet norisi dar kartą atsisukti – ir dėl vaizdo, ir dėl jausmo, kurį kiekvienas lankytojas išsiveža su savimi.
