Į socialinę riziką patiriančias šeimas žiūrima atidžiai, ribojama jų galimybė savarankiškai naudotis paramos pinigais ir pan. Ar nereikėtų griežčiau pažiūrėti ir į valstybės paramos dalytojus bei tikslinių lėšų panaudojimo apskaitos tvarkytojus?
Parama vaikams – ne tiesioginėmis išmokomis
Oficialu: Europos vaiko garantijų sistemos „Vaiko garantijos“ lėšos skiriamos užtikrinti nemokamą arba prieinamą ikimokyklinį ugdymą, sveikatos priežiūrą, sveiką mitybą ir tinkamas būsto sąlygas pažeidžiamiems vaikams. Teisę gauti paramą (paslaugų ar materialine forma, o ne tiesioginėmis išmokomis į rankas) turi vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tarp jų ir vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.
Kai europinė sistema tampa „kolūkietiška“, o domėjimasis – „skundimu“
Minėtos sistemos „Vaiko garantijos“ lėšomis finansuojamu projektu pasidomėti paskatino vienos Biržuose gyvenančios šeimos patirtis. Iš jos formuojasi įspūdis, kad Savivaldybės sistemoje atsidūrusios vadinamosios garantijos kai kuriais atvejais panašios į sovietmečio sandėlį, iš kurio valdiški grūdai dalijami sandėlininko nuožiūra.
Vienas iš pavyzdžių yra Biržų mokykla-darželis „Vyturėlis“. Apie patyrimą šioje įstaigoje pasakojo biržietė Kristina Jonauskienė (pavardė pakeista – red.).
Į redakciją moteris atėjo lydima kitos daugiavaikės mamos, jau senokai draugę raginusios atvirai papasakoti, kas kelia abejonių.
„Aš niekada neprašiau pinigų, gaunu jų ir už neįgalų vaiką, ir pati stengiuosi užsidirbti, kai su vaikais išvažiuoju dirbti į užsienį, kur gyvena keturi jau suaugę mano vaikai“, – sako septynių vaikų mama Kristina. Kalbėti viešai ji ryžosi mažajai dukrai šįmet tapsiančiai kitos ugdymo įstaigos pirmoke. Jos, „Vyturėlio“ auklėtinės, paramai jau kelerius metus priklausė ir vaiko garantijos pinigai – kas mėnesį kone 400 eurų. Šiuos pinigus gaudavo darželis.
Apie tai moteris sužinojusi ne iš darželio, o iš pažįstamų. Jie ir paskatino Kristiną netylėti, domėtis, kaip naudojamos jos vaiko vardu skiriamos lėšos.
Pirmiausiai Kristina kreipėsi į Socialinių paslaugų centro (SPC) socialinę darbuotoją Dalę Mukienę. Ši patvirtinusi, kad toks projektas tikrai yra. Paaiškinusi, kad dėl skiriamos paramos reikia kreiptis į projekto koordinatorę – Savivaldybę.
„Nuėjau į Savivaldybės geltonojo pastato pirmojo aukšto kabinetą. Jame buvusi moteris man pareiškė, ko aš čia ieškau – tai yra ne man skirti pinigai, – pasakojo Kristina. – Apie mano apsilankymą buvo pranešta darželio direktorei. Iš jos netrukus išgirdau labai nemalonų priekaištą – kodėl vaikštinėju ir skundžiuosi“.
„Nuo to laiko ir patekau į direktorės nemalonę“, – sako moteris.
Apipirkti dukrą jai skirtais pinigais teko tik du kartus
Darželis „Vyturėlis“ Kristinos dukros vardu ne vienus metus kas mėnesį gavo beveik po 400 eurų (tik paskutiniais priešmokykliniais metais – po 67 Eur). Tačiau apipirkti vaiką kartu su lydinčiu socialiniu darbuotoju per dvejų metų laikotarpį galėjo tik du kartus.
Ir tai, pasak Kristinos, vyko ne paramos pinigus gaunančio darželio, o SPC socialinės darbuotojos D. Mukienės iniciatyva. Ji lydėjusi Kristiną, kartu su ja aptarusi, ko reikia mergaitei. Kiti vaiko apipirkimai vykę darželio darbuotojams nesitariant su mama, nežiūrint net reikiamų dydžių…
Kristina ir ją kalbėti skatinantys žmonės kelia klausimą apie vaikui skirtų pinigų konkretų panaudojimą. Nors apytiksliai sužinoti, kiek darželyje išleista dukros reikmėms, Kristinai sužinoti nepavyko.
„Prašiau sekretorės, kad pateiktų duomenis, kiek mano vaiko rūbams, maistui, būrelio reikmėms panaudota pinigų, tai išgirdau, kad darbuotoja išeina atostogų. O kai ji grįžo, pasakė, kad direktorė neleido teikti man jokios informacijos“, – sako Kristina.
Dukrai, kaip ir kitiems socialiai remtiniems vaikams, skirtais projekto pinigais buvo nupirktas dviratis. Deja, iš darželio išlydėtai mergaitei dviračio, pasak Kristinos, pasiimti neleista.
„Skaudu. Tai gal man ir tuos rūbelius, žieminius batus grąžinti?“ – kalbėjo moteris, žinanti, kad kiti vaikai dviratukus galėję pasiimti.
Anot Kristinos, jeigu vaiko ugdymui buvo skirti pinigai, tai jai nesuprantama, kodėl, darželio prašymu, teko pačiai pirkti ir šlepetes, ir kai kurias ugdymo priemones.
Direktorės reakcija: „Tegu ateina ir pasiima“
„Ji pati to dviračio neprašė – tai tegu ateina ir pasiima, jeigu reikia“, – pareiškė ŠR kalbinta darželio-mokyklos „Vyturėlis“ direktorė Violeta Stancikienė. Įstaigos vadovės manymu, moteris pati turėjusi ateiti ir domėtis, kas jai rūpi, o ne vaikštinėti į Savivaldybę.
Pasak darželio direktorės, sąskaitų ir kitų pirkinius įrodančių dokumentų moteriškei rodyti įstaiga neturinti teisės. O eiti kartu ir padėti apipirkti vaiką įstaiga neturinti tiek pajėgų.
Anot direktorės V. Stancikienės, tą esą gali daryti darželiai, turintys tik kelis pagal projektą „Vaiko garantija“ finansuojamus vaikus. O „Vyturėlyje“ tokių, pasak vadovės, net penkiolika. Nesudėtinga skaičiuoti, kad penkiolikai vaikų kas mėnesį skiriami kone 400 eurų, per metus virsta apie 72 tūkstančių suma.
Direktorė pripažino, kad už minėtus vaikus įstaiga gauna nemažai pinigų. Juos savo nuožiūra naudoja visiems auklėtiniams – pavyzdžiui, brangiems ir kokybiškiems žaidimams pirkti, taip pat specialistų išlaikymo išlaidoms ir pan.
Pasak direktorės, Kristinos dukros vardu skirtų pinigų gal 200 eurų dar likę ir mokyklinėms reikmėms įsigyti. Ar apie tai būsimos pirmokės mama žino, direktorė negalėjo pasakyti. Vadovės nuostata – tuo turi domėtis pati vaiko mama.
Kristina susijaudino redakcijoje išgirdusi, kad pirmokės apipirkimui darželyje dar yra likę gal 200 eurų. Apie tai darželyje jai niekas nesakęs. Tik liepę parašyti raštą, kad nuo liepos 1 dienos dukrytė išeina iš darželio, ir pasiimti iš spintelės maišelyje esančius vaiko daiktus. Moteris nudžiugo ir dėl galimybės pasiimti dviratį, tačiau į darželį eiti sakė išdrįsianti tik kieno nors lydima.
Kontrolė – Savivaldybės rankose
Pasak situaciją žinančių socialinės sistemos darbuotojų, minimų vaiko garantijų pinigų (o jie esantys tikrai dideli) klausimą reikėjo kelti seniai. Už lėšų naudojimą atsakingos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o kontrolė – Savivaldybės rankose.
„Būtinas šitų lėšų naudojimo auditas“, – tikino situaciją žinantieji Savivaldybės biudžetinės įstaigos darbuotojai.
Moterį lydinti pažįstama biržietė tikino, kad šiuo klausimu aiški tvarka, paremta bendravimu su vaiko artimaisiais, esanti tik vienoje ikimokyklinėje įstaigoje – lopšelyje-darželyje „Genys“.
Pasak įstaigos direktorės Laimutės Špokienės, visą tikrai nelengvą darbą šiuo klausimu atlieka ir su vaikų tėvais bendrauja darželio socialinė darbuotoja Asta Vaicekavičienė.
ŠR kalbinta SPC darbuotoja D. Mukienė patvirtino, kad Vaiko gerovės lėšas koordinuoja savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Anksčiau už tai atsakinga buvo šiuo metu jau nebedirbanti Gintutė Žagarienė, dabar – Lina Jurkaitė-Valentinienė. Vaikų paramai skirtas lėšas tvarko ir už jas pirmiausiai atsako ikimokyklinės įstaigos.
Klausimai Savivaldybei
ŠR redakcija liepos 24 dieną pateikė klausimus Biržų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Jurkaitei-Valentinienei.
Teirautasi, nuo kada Savivaldybės vykdomam projektui „Vaiko garantijos“ gaunamos lėšos, kokios jų sumos buvo pervestos atskiroms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Tarp klausimų – kaip Savivaldybė (konkrečiai Švietimo, kultūros ir sporto skyrius) kontroliuoja pinigų panaudojimą, ar tiksliai žinoma, kokios paramos sumos atitenka tiems vaikams, kuriems parama ir skirta. Kiti klausimai – ar duomenis apie suteiktą paramą gali gauti vaiko tėvai ir globėjai bei kiek tokius pinigus gaunančių vaikų 2025 – 2026 mokslo metais buvo konkrečiose rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Už lėšų panaudojimą matsako ugdymo įstaigos
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė L. Jurkaitė-Valentinienė informavo, kad Biržų rajono savivaldybė nuo 2024 m. birželio dalyvauja Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamame projekte „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ (Vaiko garantija) kaip projekto partnerė. Projektas įgyvendinamas 2024–2027 m., Savivaldybei visam projekto laikotarpiui numatyta skirti 398 953,36 Eur.
Šios lėšos nėra išmokamos ir skiriamos tėvams ar globėjams, ar kitiems šeimos nariams. Jos naudojamos konkretaus vaiko ugdymo ir pagalbos paslaugoms finansuoti pagal projekto sąlygas ir nustatytus fiksuotuosius įkainius.
Lėšų panaudojimo kontrolė vykdoma keliais lygmenimis. Vaikų poreikius nustato ugdymo įstaigos. Už projekto lėšų teisėtą ir tikslingą panaudojimą atsako ugdymo įstaigų vadovai, buhalteriai ir už projekto administravimą atsakingi darbuotojai. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius koordinuoja projekto įgyvendinimą, palaiko nuolatinę komunikaciją su ugdymo įstaigomis, stebi projekto eigą ir užtikrina, kad lėšos būtų naudojamos pagal projekto reikalavimus.
2025–2026 mokslo metais projekte Biržų rajone dalyvavo apie 47 vaikus, tačiau šis skaičius yra kintantis, nes vaikas projekte dalyvauja tik tuo laikotarpiu, kol taikoma atvejo vadyba.
Kadangi projekto dalyvių skaičius kinta viso projekto įgyvendinimo metu, vaikų skaičius ir įstaigoms skirtos lėšos gali skirtis skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais.
