Penktadienį Lietuva minėjo 35-ąsias Baltijos kelio bei 85-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metinės. Vyresnei kartai Baltijos kelias – viena įsimintiniausių jaunystės akimirkų, jaunimui – šviesi mūsų tautos istorijos dalis, tėvų ir senelių lūpomis pasakojama gyva legenda.
Biržuose Baltijos keliui skirti renginiai prasidėjo trečiadienį susitikimu su režisiere Aiste Stonyte bei jos kurto filmo „Mamutų medžioklė“ peržiūra Biržų savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salėje.
Penktadienį renginiai persikėlė arčiau Baltijos kelio, į Pasvalio miesto pakraštyje esantį Kryžių slėnį. Čia drauge su krašto žmonėmis paminėti kelio metinių atvyko Lietuvos ir Latvijos Respublikų prezidentai, Kovo 11-osios akto signatarai, Latvijos bei Estijos parlamentarai, Ukrainos Aukščiausios Rados deputatai, rajonų, kurių gyventojai tuomet stovėjo šiame kelio ruože, delegacijos ir merai. Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda bei Latvijos Respublikos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Savo kalbose abu valstybių vadovai akcentavo, kad Baltijos kelias visoms trims valstybėms leido įkvėpti laisvės dvasios, kad sutelkta žmonių vienybė leido Baltijos šalims išsivaduoti iš totalinio režimo priespaudos. Kalbėjo Pasvalio bei Bauskės savivaldybių merai, Kovo 11-osios akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, skambėjo choro su orkestru atliekamos Baltijos kelio dainos.
Vėliau biržiečiai rinkosi prie Biržų savivaldybės Baltijos kelio atminimo ženklo, stovinčio už Saločių, prie kelio Panevėžys – Saločiai esančioje automobilių sustojimo aikštelėje. Čia rymo tautodailininko Algirdo Butkevičiaus išdrožtas Rūpintojėlis, stovėjęs Baltijos kelyje 1989-aisiais. Čia atvažiavo Biržų savivaldybės vadovai, Biržų muziejaus „Sėla“ bendruomenė, jaunieji šauliai, tremtinių choras, vargonininkės Ievos Morkūnaitės vedamos dainuojančios merginos, grupelė patriotiškų rajono gyventojų. Kiek vėliau prisijungė čia užsukę Kovo 11-osios akto signatarai kartu su Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatais, Latvijos Gegužės 4-osios bei Estijos Rugpjūčio 20-osios parlamentarų klubų nariais.
„Aš nebuvau Baltijos kelyje, nes dar nebuvau gimęs.Tačiau man, mano kartos žmonėms Baltijos kelias yra vienybės simbolis, kuris parodė, ką mes galime vienybėje. Tą rodome ir šiandien, padėdami Ukrainai. Mano karta turi dėkoti tiems žmonėms, kurie čia stovėjo, kovojo už mūsų laisvę, kad augo laisvoje Lietuvoje be jokios priespaudos“, – kalbėjo Biržų savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.
Prisiminimais apie Baltijos kelio dienas, jo organizacines ištakas, biržiečiams priskirto ruožo užpildymą ir kitomis tos dienos detalėmis pasidalino buvęs Sąjūdžio aktyvistas Vladas Butkus. „Pasiruošimas Baltijos keliui nuo idėjos iki įgyvendinimo užtruko tik tris savaites. Sąjūdis sugebėjo tai padaryti. Dabar per tokį trumpą laiką surengti tokią akciją tikriausiai neįmanoma. Tačiau, jei reikėtų parodyti vienybę ir ryžtą ginant laisvę ir nepriklausomybę, lietuvių tauta ją parodytų. Lietuvos žmonių niekas nepalauš“, – sakė kalbėtojas.
Savivaldybės tarybos narė, muziejininkė Irutė Varzienė apgailestavo, kad į paminėjimą atvyko tiek nedaug biržiečių: „Arba nebemokame pakviesti ir sutelkti, arba, duok Dieve, ši diena persikėlė į namus, šeimas ir yra minima“. Politikė kalbėjo apie savo buvimą Baltijos kelyje, kartu atvažiavusius kolegas, jausmus ir emocijas, patirtas tą akimirką. „Baltijos kelias – ta riba, kai žmonės maksimaliai susitelkė. Todėl istorine prasme galima sakyti, kad yra Lietuvos gyvenimas prieš Baltijos kelią ir yra Lietuvos gyvenimas po Baltijos kelio“, – sakė I. Varzienė.
Vicemeras Steponas Staškevičius prie mikrofono žengė su sūnumi ir anūkėmis. „Tada Baltijos kelyje sūnui buvo ketveri metukai, dukrai – šešeri. Stovėjome kelyje Pasvalio rajone. Vaikams tai buvo gyva istorijos pamoka, kaip istorijos pamoka tokie renginiai dabar yra mano anūkėms“, – sakė S. Staškevičius.
Apie tautos dvasios stiprybę, vienybę ir tikėjimą laisvę, atvedusius lietuvių, latvių bei estų tautas į nepriklausomybę, kalbėjo tautodailininkas, Biržų garbės pilietis A. Butkevičius. „Mūsų, stovėjusių Baltijos kelyje, kasdieną lieka vis mažiau.
Bet tai tas kelias, kuriame vyresniuosius pakeičia jauni laisvos Lietuvos žmonės. Tai nesibaigiantis kelias, tikėjimo gražia ir taikia Lietuvos ateitimi kelias“, – kabėjo A. Butkevičius.
Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė prisiminė, kaip tuo metu grįžo iš Rusijos Tolimųjų Rytų, kokia buvo reakcija į Baltijos kelią Maskvoje. „Aš visada sakau, kad Baltijos kelias sukėlė Kremliui agoniją tikrąja to žodžio prasme“, – sakė signatarė.
Baigėsi paminėjimas bendra daina „Paimsim Lietuvą visi ant rankų“, kurią atliko Tremtinių choras, o visi dalyviai susikibo už rankų į simbolinę vienybės grandinę.
Po to patys ištvermingiausi dalyviai nuvyko į Lietuvos – Latvijos pasienį. Čia prie Baltijos kelio 25 –mečiui skirto atminimo ženklo vainikus ir gėles padėjo Biržų savivaldybės atstovai bei buvę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos parlamentarai, šių šalių nepriklausomybių paskelbimų signatarai. Pasislėpę nuo dulkiančio lietaus po stogu, visi linksmai dalinosi tų dienų prisiminimais.
