Savivaldos rinkimai baigėsi. Be abejo, jie sukėlė daug aistrų. Aistros, žinoma, gerai, bet tik iki tam tikros ribos. Sveikinu nugalėtojus. Vis dėlto neatrodo išmintinga, kai antrojo turo dalyviai, neatlaikę nuolatinio spaudimo, pasiskelbė, kad vadovų komandoje bus tik jauni, nors stiprios argumentacijos tam pasigedau. Ar amžius pats savaime yra vertybė? O gal tai elementari asmeninės lyderystės stoka? Ir kaip tada rinkėjų nuomonė? Ar ne ji svarbiausia?
Na gerai, kadangi esu fizikas ir labai mėgstu skaičius, tad juos ir paanalizuosiu, o geriausia analizė juk per palyginimus. Palyginsiu dvejus pastaruosius savivaldos rinkimus, 2019 m. ir 2023 m., remdamasis www.vrk.lt tinklalapyje pateikta informacija.
Iš viso Biržų rajone balsavimo teisę turinčių asmenų: 2019 m. buvo 22722 rinkėjai, 2023 m. yra 20876 rinkėjai. Per šiuos rinkimus rinkėjų aktyvumas, gaila, bet sumažėjo. 2019 m. balsavo 11756 gyventojai (aktyvumas 51,73 proc.), 2023 m. balsavo 10356 gyventojai (49,58 proc.).
Panagrinėkime mūsų, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, skaičius. 2019 m. mūsų komanda patikėjo 1318 gyventojų (11,21 proc.), o 2023 m., nepaisant visos konkurentų šmeižto ir melo kampanijos, trukusios pastaruosius keletą metų iki rinkimų, mūsų vertybėmis bei darbų tęstinumu patikėjo 1466 rinkėjai (14,16 proc.) ir matome 11,23 proc. augimą lyginant gautų pasitikėjimo balsų skaičius.
Už mūsų kandidatę Irutę Varzienę 2019 m. pirmajame ture balsavo 1400 gyventojų (12,14 proc. nuo galiojančių biuletenių ir 11,91 proc. nuo visų balsavusiųjų), o 2023 m. pasitikėjimas mūsų ilgamete lydere išaugo 24,36 proc. ir buvo surinkta 1741 balsas (17,28 proc. nuo galiojančių biuletenių ir 16,82 proc. nuo visų balsavusiųjų). Pastarieji skaičiai įrodo, jog mūsų gretose yra lyderis, kurio nuveiktais darbais ir prisiimta atsakomybe pasitiki biržiečiai.
Man savivaldos rinkimai visuomet buvo ir yra apie vietinės bendruomenės lyderius bei norinčius jais tapti, tad noriu šiek tiek palyginti skaičius tarp komandų ir jas vedusių lyderių, kandidatavusių į Biržų rajono mero postą (nuo didžiausio balsų skaičiaus iki mažiausio):
1. Lietuvos socialdemokratų partija (Biržų skyrius): 2903 balsai,
Kęstutis Knizikevičius: 3225 balsai.
Skirtumas: 322 balsai (už kandidatą į merus balsavo 11,09 proc. daugiau rinkėjų nei už sąrašą).
2. „Biržų atgimimas“: 2034 balsai,
Kęstutis Isakas: 1975 balsai.
Skirtumas: 59 balsai (už kandidatą į merus balsavo 2,9 proc. mažiau rinkėjų nei už sąrašą).
3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (Biržų skyrius): 1466 balsai,
Irutė Varzienė: 1741 balsas.
Skirtumas: 275 balsai (už kandidatą balsavo 18,76 proc. daugiau rinkėjų nei už sąrašą).
4. Liberalų sąjūdis (Biržų skyrius): 1181 balsas,
Justas Greviškis: 1090 balsų.
Skirtumas: 91 balsas (už kandidatą balsavo 7,71 proc. mažiau rinkėjų nei už sąrašą).
5. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (Biržų skyrius): 899 balsai,
Dalius Drevinskas: 794 balsai.
Skirtumas: 105 balsai (už kandidatą balsavo 11,68 proc. mažiau rinkėjų nei už sąrašą).
6. Darbo partija (Biržų skyrius): 742 balsai,
Simona Bindariūtė: 737 balsai.
Skirtumas: 5 balsai (už kandidatą balsavo 0,67 proc. mažiau rinkėjų nei už sąrašą).
7. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Biržų skyrius): 673 balsai,
Audrys Šimas: 516 balsai.
Skirtumas: 157 balsai (už kandidatą balsavo 23,33 proc. mažiau rinkėjų nei už sąrašą).
Palyginę kandidatų į mero postą gautų balsų dalį su jų vedamų sąrašų gautų balsų dalimi, matome, jog tik 2 kandidatus galime vadinti lyderiais, nes jie gavo daugiau asmeninių balsų, nei jų vedami sąrašai, tai Irutė Varzienė ir Kęstutis Knizikevičius. Visi kiti kandidatai į merus gavo mažiau balsų, nei jų vedami sąrašai. Žemiau pateikiu kandidatus ir jų gautų balsų skirtumus nuo skyriaus gautų balsų procentų mažėjimo tvarka.
1. Irutė Varzienė: 18,76 proc. daugiau balsų nei skyrius;
2. Kęstutis Knizikevičius: 11,09 proc. daugiau balsų nei skyrius;
3. Simona Bindariūtė: 0,67 proc. mažiau balsų nei skyrius;
4. Kęstutis Isakas: 2,9 proc. mažiau balsų nei vedamas sąrašas;
5. Justas Greviškis: 7,71 proc. mažiau balsų nei skyrius;
6. Dalius Drevinskas: 11,68 proc. mažiau balsų nei skyrius;
7. Audrys Šimas: 23,33 proc. mažiau balsų nei skyrius.
Sausi skaičiai rodo, jog pats save išgyręs ir pats įtikėjęs savimi, kaip lyderiu, Kęstutis Isakas yra 4-oje vietoje ir jo asmenybe Biržų krašto žmonės tiki mažiau, nei sąraše esančiais asmenimis.
Trumpai aptarkime tarybos narių pokyčio dinamiką:
1. Biržų socialdemokratai mandatų skaičių pakėlė nuo 3 iki 7;
2. „Biržų atgimimas“ gavo 5 mandatus;
3. Konservatoraia mandatų skaičių pakėlė nuo 3 iki 4;
4. Darbo partija mandatų skaičių pakėlė nuo 0 iki 2;
5. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gavo 2 mandatus (sąraše buvo 4 dabartiniai tarybos nariai, tad galima sakyti, jog komandos mandatų skaičius sumažėjo nuo 4 iki 2);
6. Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos pokytį sunku įvertinti, nes 2019 m. jie buvo susijungę į „Vieningų Biržų“ koaliciją, tad, jei sumuotumėm bendrą mandatų skaičių, tai iš 12 mandatų liko 5. Jei vertintumėme pagal dabartinių tarybos narių skaičių frakcijose, tai Liberalų sąjūdis padidino nuo 2 iki 3, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sumažino nuo 8 iki 2.
Skaičiai rodo, jog Biržų rajone tikrieji laimėtojai yra socialdemokratai, o visiški pralaimėtojai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Na, laikas paskaičiuoti ir pinigus.
Šiuo metu VRK svetainėje galima rasti 4-ių sąrašų finansinius duomenis, skirtus rinkimams, tai Lietuvos socialdemokratų partija (Biržų skyrius), „Biržų atgimimas“, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (Biržų skyrius), Darbo partija (Biržų skyrius).
Paanalizavau keletu pjūvių ir štai duomenys:
Visas biudžetas, skirtas rinkiminei kampanijai, apie kurį žino VRK:
1. Lietuvos socialdemokratų partija (Biržų skyrius): 12790,10 Eur.
2. „Biržų atgimimas“: 34030,46 Eur (K. Isakas asmeniškai skyrė 11872,46 eur.).
3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (Biržų skyrius): 5383,96 Eur.
4. Darbo partija (Biržų skyrius): 4930,89 Eur.
Vieno biržiečio balso kaina (rinkiminis biudžetas, padalintas iš gautų biržiečių balsų už sąrašą):
1. Lietuvos socialdemokratų partija (Biržų skyrius): 4,41 Eur.
2. „Biržų atgimimas“: 16,73 Eur.
3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (Biržų skyrius): 3,67 Eur.
4. Darbo partija (Biržų skyrius): 6,65 Eur.
Vieno mandato rajono taryboje kaina (rinkiminis biudžetas, padalintas iš gautų mandatų skaičiaus):
1. Lietuvos socialdemokratų partija (Biržų skyrius): 1827,16 Eur.
2. „Biržų atgimimas“: 6806,09 Eur.
3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (Biržų skyrius): 1345,99 Eur.
4. Darbo partija (Biržų skyrius): 2465,45 Eur.
Pažvelgus į skaičius, galima nuspręsti, kas tikrai dėl Biržų krašto nori stengtis, o kas desperatiškai leidžia milžiniškas pinigų sumas, kad tik patektų į valdžią. O jei sudėjo tokias asmeninių lėšų sumas, kas gali paneigti, jog tuos pinigus bus siekiama atsiimti iš visų biržiečių.
Žinoma, ne paslaptis, jog „Biržų atgimimas“ ir ypač pats K. Isakas dėjo dideles pastangas juodinti, menkinti savo konkurentus, tad tik jam vienam yra žinoma, koks iš tikro buvo politinio komiteto rinkiminis biudžetas, į kurį įėjo vietinio laikraščio pirkimas galimam oponentų juodinimui, „nemokamų“ koncertų organizavimas kaimuose, įvairūs „nepolitiniai“ susitikimai su kaimų bendruomenių atstovais, sąrašą galima tęsti ir tęsti…
Tai tik skaičiai, kuriuos paanalizavę šiek tiek giliau ir pajungę kritinį mąstymą galime pamatyti daug įdomių dalykų.
Duomenys iš VRK tinklalapio imti 2023-03-21.
Dalius Barkauskas, TS-LKD Biržų skyriaus narys
