Kone dvidešimt metų Biržų kultūros centro dalimi buvęs Boriso Dauguviečio mėgėjų teatras gyvuoja pasirinkęs savarankišką veiklą. Teatro režisierę suklusti privertė artėjant Kalėdoms išgirsta žodžiai, esą ji pasirinkusi „komerciją“.
Septyniolika metų Biržų kultūros centre dirbusi, septyniolika premjerinių spektaklių į žiūrovų sales išlydėjusi režisierė Vita Vorienė teatro skonį ragauja iki šiol. Tiesa, ji jau nebėra etatinė atlyginimą už vadovavimą mėgėjų teatrui gaunanti biudžetinės įstaigos darbuotoja. V. Vorienė spektaklius kuria, režisuoja būdama lygiateisė narė trupės, kuri vadinasi asociacija „Boriso Dauguviečio teatras“.
Asociacija, kurios prezidentė yra teatro trupės narė Regina Pipiraitė, buvo įkurta 2013 – aisiais. Tai buvo metai, kai V. Vorienės vadovaujamas mėgėjų teatras pelnė „Aukso paukštę“ – aukščiausią meno mėgėjų apdovanojimą Lietuvoje. O 2021 metais V. Vorienė apsisprendė palikti darbą Kultūros centre. Tačiau tai netapo atsisveikinimu su teatru.
Šiandien V. Vorienė su Boriso Dauguviečio teatro trupe dirba pačių įsirengtose ir asociacijos lėšomis išlaikomose patalpose daugiabučio namo rūsyje. Teatras turi paramos gavėjo statusą, gali pretenduoti į paramai skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tai padeda teatrui išsilaikyti.
Pasak režisierės, trupėje yra 13 žmonių Jau įvyko keturi premjeriniai spektakliai.
Parodė, kad teatras gyvas
Pokalbis su režisiere užsimezgė ką tik iš jos motinos sodybos Nausėdžiuose į Biržus išlydėjus miestui dovanotą įspūdingo grožio Kalėdų eglę. Pasiteiravus apie teatro trupės kalėdines nuotaikas Vita išsitarė neseniai išgirdusi ją palietusią žinią. Vienas iš aktorių režisierei pacitavo spaudoje pasakytą Kultūros centro vadovo frazę esą V. Vorienė išėjusi „į komerciją“.
„Tai mane palietė, suklusau, susimąsčiau, ar tikrai mes darome komerciją, – sako režisierė. – Dirbant Kultūros centre mūsų spektaklių biudžetas būdavo nulinis. Drabužius, visą rekvizitą susirinkdavome patys. Tiesa, Kultūros centro darbininkai gamindavo dekoracijas, padėdavo centre dirbęs dailininkas“, – apie teatro veiklą Kultūros centre kalba V. Vorienė. Jai ir aktoriams būdavo keista girdėti apie kitų mėgėjų teatrų disponuojamus net iki 3 tūkstančių eurų siekiančius premjerinius biudžetus. Režisierė su dėkingumu mini trupėje vaidinusį Roką Bėliaką ir jo parengtą projektą. Būtent jo dėka finansavimą buvo gavęs vienintelis ne su „nuliniu“ biudžetu gimęs spektaklis „Didysis geismas“.
„Daugiau pas mus viskas būdavo susinešta, padaryta iš to paties „nieko“, – sako pašnekovė. Ir, anot jos, dabar jeigu ko nors gaila, tai Kultūros centro scenos.
„Labai gera Kultūros centro scena. Čia mes 17 metų repetavome, vaidinome. Kitų tokių vietų Biržuose pasirodyti mes neturime… Daugiau man nieko negaila… Išeiti buvo mano sprendimas – vienos, su niekuo nesitarus… Ir jis subrendo ne per vieną naktį. Ir tai buvo ne dėl pinigų… Apie tai kalbėti nenoriu, iki šiol tos kalbos kelia emocijas… Bet gyvenimas mano sprendimą „surežisavo“ taip, kad Boriso Dauguviečio teatras išliko gyvas, nes be jo nei aš, nei aktoriai neįsivaizduojame gyvenimo“, – kalbėjo V. Vorienė apie trupės ištikimybę teatrui.
Apie bilietus, pajamas ir išlaidas
Bilietai į Boriso Dauguviečio teatro spektaklius buvo jau nuo 2005 metų. Už juos gautos pajamos atitekdavo Biržų kultūros centrui.
Dabar savarankiškai dirbančio teatro pajamos – paties teatro žinioje.
Pasak režisierės, gera, kad į spektaklius ateina žiūrovai, kad perkami bilietai, už kuriuos gautos lėšos gyvybiškai svarbios teatro trupės išsilaikymui.
Tenka mokėti už patalpų išlaikymą, komunalinius mokesčius, didelę pajamų dalį „suryja“ transportas, kai važiuojame vaidinti į kitus rajonus. Pavyzdžiui, šiais metais net du kartus vykta į Rietavą Žemaitijoje.
„Atstumas nuo Biržų iki Rietavo – 214 kilometrų, į abi puses – 428. Paskaičiuokite patys, kiek mums kainavo tos kelionės išsinuomotu autobusu. Ir abu kartus už tuos spektaklius negavome nė euro“, – kalba režisierė.
Dalis pajamų už parduotus bilietus atitenka salių nuomos išlaidoms dengti, tenka mokėti ir už „Ticketa“ bilietų platinimo paslaugą.
Kultūros centro ir jo padalinių kaimuose salės nuomos kaina priklauso nuo parduotų bilietų skaičiaus. Nuoma siekia ne vieną šimtą eurų. Už kai kuriuos spektaklius Biržų kultūros centrui mokėta, pasak V. Vorienės, beveik 600 eurų.
Asociacija veda finansinę apskaitą, su salių savininkais sudaromos nuomos sutartys.
Nei trupės nariai, nei režisierė atlyginimų negauna. Tai esanti savanoriška teatro veikla. Prieškalėdiniu metu Boriso Dauguviečio teatras jau rengiasi į rajono kultūros ir bendruomenių namus vykti su spektakliu „Oi! Ir vėl pelytė“ (pagal E.Čepoveckį). Visai šeimai skirtą spektaklį režisavo V. Vorienė.
Keturiasdešimties minučių spektaklyje vaidina trys aktoriai. Salės nuomos sutartis, pavyzdžiui, su Vabalninko kultūros namais, sudaroma pusantros valandos laikui. Nuomos kaina – 45 eurai.
„Tai į spektaklį turi ateiti 9 žmonės, kad galėtume susimokėti už nuomą. Tikimės, kad žiūrovų bus daugiau, labai jų laukiame. Ir, patikėkite, ne pinigai mūsų veiklos variklis! Mums patinka būti scenoje! Ne pinigai, o buvimas scenoje mus „veža“! O pinigai mums tam, kad galėtume gyvuoti ir neišnykti ateityje!“, – su šypsena kalba populiaraus, talentingumu stebinančio ir žiūrovų mylimo mėgėjų teatro režisierė V. Vorienė.
