Klausimas, ar migrantai – irgi žmonės, būtų nekorektiškas, jeigu ne įvykis Papilio seniūnijoje. Kas turi rūpintis išalkusiais, sergančiais nelegalais, kol juos paima atitinkamos tarnybos?
Biržų rajono gyventojai dažnai tarpusavyje pasikalbėdavo, kad įvykus kokiems nors sukrėtimams jie, gyvendami toliau nuo karščiausių šalies taškų, būtų vieni paskutiniųjų, kurios tiesiogiai tai paliestų. Džiaugiamasi, kad ir Astravo elektrinė toli, ir Baltarusijos bei Rusijos siena ne per arčiausiai. Tačiau tokios džiugios nuotaikos sumažėjo pastaruoju metu, kai Biržų rajono kaimuose ir miesteliuose vis dažniau pastebimi nelegalūs migrantai. Akivaizdu, kad pasaulis su savo problemomis priartėjo ir prie mūsų. Tik ar esame tam pasiruošę?
Migrantai ar piligrimai?
Į „Šiaurės rytų“ redakciją kreipėsi Papilio seniūnijos gyventojas. Jis pasakojo, kad rugpjūčio pabaigoje paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešęs, kad dvi dienas Papilio miestelio centre matęs besibūriuojančius tamsaus gymio asmenis. Buvo akivaizdu, kad jie neturi pinigų ir nežino, kur eiti.
Žmogus pranešė manantis, kad Papilyje jis mato nelegalius migrantus. Jo buvo paklausta, kodėl jis mano, kad tai tikrai migrantai. O gal tiesiog tai turistai arba Camino Lithuania keliu einantys piligrimai.
Papilietis stebėjosi, kaip galima nepažinti nelegalių migrantų – juk iš karto matyti, kad tai ne turistai, o pagalbos ieškantys žmonės.
Dar jį labai nustebino, kad po jo pranešimo policijos pareigūnų jis nepastebėjo. Kada jie atvyko ir ar iš viso atvyko, papilietis sakė nežinąs. Bet migrantai po kiek laiko iš miestelio centro dingo.
Pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu
Ar gyventojai, pastebėję galimus migrantus, turi skambinti telefonu 112? Kaip jie turi elgtis matydami šiuos žmones? Ar juos kalbinti, ar tiesiog informuoti policiją? Ar reikia stebėti migrantus, kur jie eina, kol atvyks policija, ar palikti likimo valiai? Ar juos bandyti pamaitinti ar kitaip pasirūpinti?
Tokie klausimai buvo pateikti bendrojo pagalbos centro atstovams viešiesiems ryšiams.
„Turime pripažinti, kad rugpjūčio pabaigoje skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gauta nemažai pranešimų apie nelegalius migrantus Papilio seniūnijoje. Skambino tiek gyventojai, tiek patys užsieniečiai. Jei norėtumėte pasigilinti į konkretų atvejį, mums reikėtų daugiau informacijos: tikslaus laiko, kada buvo skambinta numeriu 112, ir pranešėjo telefono numerio“, – teigė atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė.
Pasak jos, paprastai informacija apie pastebėtus nelegalius migrantus perduodama policijai, kuri į tokius pranešimus reaguoja pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
„Gyventojams, pastebėjusiems įtartinus asmenis, pirmiausia patartume rūpintis savo saugumu ir skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112“, – sakė atstovė viešiesiems ryšiams.
Irgi Dievo kūriniai
Kad reikėtų rūpintis pirmiausia tik savimi, kai kurie gyventojai abejoja.
„Ne tik gyventojai, bet ir institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar yra pasiruošusios šiam atvykėlių antplūdžiui?“,- svarstė į redakciją kreipęsi gyventojai.
Kelias dienas Papilio miestelyje nelegalius alkanus migrantus mačiusi moteris svarstė, kad jais kažkas vis tik turėjo pasirūpinti.
„Jie eina, būriuojasi, sėdinėja prie parduotuvės. Akivaizdu, kad yra alkani, daugelis ir pinigų neturi“, – pasakojo moteris.
Jai atrodo, kad nelegalai turėtų būti pamaitinti bent jau iki tol, kol juos pasiims pasieniečiai. Migrantų centruose jie jau gauna lovą ir maisto. Bet iki tol, kol nuvežami į vietą, žmonės kenčia badą. Ji sakė girdėjusi ir skaičiusi, jog sulaikyti policijos migrantai iš karto rodo, jog nori valgyti.
„Jie irgi žmonės, Dievo kūriniai. Bet kokiu atveju, jei jiems nepasisekė gimti Lietuvoje ar Europoje, nereiškia, kad jie neverti pagalbos“, – svarstė gyventoja.
Ji sako suprantanti, kad būdami alkani šie žmonės gali imtis ir nusikaltimų.
„Aš nepateisinu vagysčių. Bet jei žmogus yra alkanas, jis gi turi kažkaip gyventi. Ar tokiu atveju, kol laukiama pasieniečių, migrantais neturėtų pasirūpinti savanoriai ar socialinės tarnybos?“ – klausė papilietė. Ir apskritai, ar institucijos, nevyriausybinės organizacijos yra tikrai pasiruošusios šiam atvykėlių antplūdžiui?
Maisto parūpina savo iniciatyva
Biržų policijos komisariato viršininkas Deividas Valtaris sakė, kad pareigūnų veiksmai priklauso nuo to, kaip greitai Valstybės sienos apsaugos tarnyba sustabdytus nelegalius migrantus pasiima. Mat jie nepatenka į policijos sulaikomų asmenų kategoriją.
Pasak D. Valtario, policijos pareigūnams yra tekę imtis asmeninės iniciatyvos ir migrantams nupirkti sumuštinių, pavaišinti obuoliais, duoti vandens.
Kad reikėtų specialiai kurti sistemą, kad būtų teikiama pagalba šiems nelegaliai į Lietuvą atvykusiems žmonėms, Biržų policijos vadovas nemano.
„Mes kalbame ne apie masinius migrantų atvykimus, bet apie pavienius atvejus. Tad kurti kažkokį fondą ar rūpintis pagalba jiems kol kas nereikia“, – sakė D. Valtaris.
Neturėtų būti badaujančių žmonių
„Mes esame civilizuota Europos šalis. Pas mus nebeturėtų būti žmonių, kurie kenčia badą. Yra „Maisto bankas“, „Caritas“ – tikrai būtų žmogiška pasidalinti tuo, ką jie gauna iš rėmėjų“, – kalbėjo Biržų pagalbos centro direktorė Regina Židonienė.
Ji sakė, kad į Pagalbos centrą dėl maisto ir higienos reikmenų paketų migrantams kol kas niekas nesikreipė.
Biržų katalikų parapijos klebonas, kunigas Jonas Morkvėnas sakė, kad „Caritas“ neturi tiek pajėgumų, kad pasirūpintų dar ir nelegaliais migrantais.
„Kažkas šiuos žmones apgavo ir paleido. Juos policija turi sugauti ir vežti į pabėgėlių centrą. Jais turi rūpintis tas, kas turi rūpintis“, – sakė klebonas.
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigė, kad jos atstovaujama organizacija yra pasiryžusi padėti stokojantiems nepaisant rasės, pilietybės, lyties ar bet kokių kitų skirtumų.
„Tačiau patys neturime galimybės atrinkti žmonių (kam išties pagalba yra reikalinga), todėl tai daro valstybinės, savivaldybės įstaigos, socialiniai darbuotojai, kurie mums atsiunčia informaciją apie pagalbos poreikį. O mes savo ruožtu stengiamės greitai susisiekti ir padėti, su vieną sąlyga – jei tuo metu turime maisto“, – teigė M. Petronytė.
