Jau bent kelis kartus į viešumą prasiveržė aukštas pareigas užimančių Vakarų politikų pasipiktinimas: „Mes tiek daug padedame Ukrainai, net tenka patiems kažko atsisakyti, o jie vis reikalauja ir dar piktinasi – nors derėtų dėkoti.“
Ar iš tiesų Ukrainos politikai nepakankamai dėkingi ir neįvertina to, kad, jei ne Vakarų parama, ukrainiečiams tikrai nepavyktų duoti tokį atkirtį okupantams, o valstybė būtų bankrutavusi?
Ukraina šiandien kovoja ne tik už savo išlikimą, bet ir stabdo į Vakarus besiveržiančią kraugerių niekšų ordą.
Nėra abejonių, kad bet kuri parama Ukrainai yra labai svarbi. Vakarai per pastaruosius pusantrų metų rodo Ukrainai gerokai daugiau solidarumo, nei tikėjosi Putinas. Tačiau yra labai svarbus dalykas, kuris bet kokius dėkingumo reikalavimus paverčia gėdingais ir nederamais.
Ukraina šiandien kovoja ne tik už savo išlikimą, bet ir stabdo į Vakarus besiveržiančią kraugerių niekšų ordą. Kiekviena karo Ukrainoje diena mums Vakaruose iš tiesų kainuoja, ir nėra abejonių, kad būtų nuostabu, jei visa parama Ukrainai būtų investuojama į gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Tačiau Ukraina kiekvieną dieną lieja kraują ir ašaras, nemanau, kad liko nors viena šeima, kuri nėra praradusi artimųjų. Jei ne ukrainiečių didvyriškumas, neabejoju, kraujo upes ir griuvėsius matytume Lietuvoje, Lenkijoje, kitose Europos valstybėse.
Ne, ne Ukrainos politikai turi dėkoti Vakarams už paramą ir karinę pagalbą. Tačiau mes turime būti giliai dėkingi, kad ukrainiečiai kaunasi už mus.
Visa karinė ir kitokia parama Ukrainai – tai bandymas pigiai nusipirkti taikų dangų virš galvos. Kai ukrainiečiai prašo lėktuvų ir kitos modernios technikos ir kuo greičiau, jiems viso to reikia, kad okupantai būtų sutriuškinti. Kai mes pradedame svarstyti, kad galbūt galima kaip nors išsiversti be to, o gal net ukrainiečiai galėtų paieškoti kokio nors kompromiso su agresoriais, esame apgailėtini bepročiai. Jei pergalė Ukrainoje nebus pasiekta ir ji nebus akivaizdi, tai bus ne tik ukrainiečių, bet ir visų mūsų tragedija. Jei parama Ukrainai būtų galingesnė, pergalė būtų pasiekta greičiau ir visi dėl to laimėtume.
Ne, ne Ukrainos politikai turi dėkoti Vakarams už paramą ir karinę pagalbą. Tačiau mes turime būti giliai dėkingi, kad ukrainiečiai kaunasi už mus. Jei dėl to nejaučiame kaltės dyglių, tai jau baigėsi mūsų sąžinės ir sveiko proto galiojimo laikas.
Andrius Navickas, Seimo narys
