Oficialioji, vis dar deganti statistika
1989 m. liepos 15 d. Pernu (Estija) Baltijos tarybos posėdyje galutinai susitarta dėl vienybės akcijos. Baltijos kelias – tai dviejų milijonų, susikibusių rankomis, gyvoji grandinė. Už Laisvę. Už Nepriklausomybę. Prieš Molotovo – Ribentropo paktą, prieš 50-ties metų sovietų okupaciją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Gyvasis kelias, sujungęs tris Baltijos valstybes.
Įdomu prisiminti kelio maršrutą: Vilnius – Ukmergė – Panevėžys – Pasvalys – Bauskė – Ryga – Cėsys – Valmiera – Rūjiena – Vijandis – Tiūris – Rapala – Talinas.
Baltijos kelias buvo suskirstytas į 50 ruožų, tai simbolinis 50 – ties nelaisvės, melo metų atkartojimas. Pasvalio ruožas – nuo 344 iki 391 km., Biržai – nuo 386 iki 391 km. Penki gyvi biržiečių kilometrai!
Po 35-erių metų kviečiame prisiminti Baltijos kelią savyje – be išlygų ir išvedžiojimų, be susireikšminimo. Tada, kaip ir dabar, kaip visada, kiekvienas yra svarbus ir reikalingas.
Iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ archyvų. Biržiečiai, organizavę Baltijos kelią
2023 m. rugpjūčio 22 d. muziejus pristatė Valentino Dagio filmuotus siužetus Baltijos kelio tema, dar kartą ačiū Marijai Dagienei. Šįkart – rankraštiniai dokumentai, anketos.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Biržų tarybos pirmininkas Povilas Gasiulis muziejui perdavė Baltijos kelio organizavimo juodraščius. Ranka rašytuose lapuose – pati tikriausia istorija.
Pirmasis rankraštis – konspektas iš LPS posėdžio, vykusio 1989 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje, Rašytojų sąjungoje. Vienas iš klausimų – Baltijos kelio organizavimas. Diskusijoje dalyvavo Zigmas Vaišvila, Algimantas Čekuolis, Angonita Rupšytė, Kazimiera Prunskienė, Arūnas Žebriūnas, Zita Sličytė. Kalbėta, „kad susikabinimas – ne pagrindinis dalykas. Reikia įdėti kai ką daugiau. Gal prieš akciją, atvažiavus anksčiau supilti mažą pilkapį, pastatyti aukurą, koplytstulpį.
Būtinai turi būti mitingas, bus išsiųsti Seimo nariai. <…> Būtinai – etnografinis ansamblis. Vis dėlto tai politinė akcija, o ne pasilinksminimas, čia susikaupimas, gal Šv. Mišios lauko sąlygomis? Mitinguose deklaruoti: 1940 m. rinkimai – negaliojantys“.
Toliau svarstyti labai konkretūs organizaciniai klausimai: vėliavos su juodu kaspinu, bažnyčiose – varpo dūžiai, žmones statyti 18.30 val., susikabinimas – 19.00, dėl saugumo – mašinos dešinėje kelio pusėje, koplytstulpiai – 20-25 m. nuo kelio ir kt.
Antrasis rankraštis – Biržų persitvarkymo sąjūdžio tarybos posėdžio, įvykusio 1989 m. rugpjūčio14 d., protokolas, pirmininkas – Povilas Gasiulis, sekretorius – Algimantas Bukys. Darbotvarkėje: dėl 23 d. rugpjūčio akcijos; dėl parašų rinkimo; priesakai LTSR AT deputatams; pareiškimas dėl VK pirmininko kandidatūros svarstymo.
P. Gasiulis informuoja apie akciją „Baltijos kelias“. Įspūdžiai iš respublikinio Sąjūdžio tarybos posėdžio. Biržams skirta atkarpa 5 km ilgio (Šiauliams 10 km., Pasvaliui 6 km). Akcijos vadovu tvirtinamas P. Gasiulis. Kiekvieno iš 5 km vyresniuoju renkami Penelis, Indrašius, Butkus, Dagys Kostas, Prunskus. Atvykti 18.00, susikabinimo pradžia 19.00, 18.30 skambės daina.
Kazitėnas A. skelbia, kad raj. laikraščio redaktorius Butkevičius šiam įvykiui padarys koplytstulpį.
Mitingo organizatoriumi (techninei pusei) skiriamas V. Dagys. Aptariami mitingo oratoriai. Juodais kaspinais rūpinasi Čeponienė. ATI viršininkas pažadėjo nuvežti apie 1000 žmonių. Transportu rūpinasi Kazitėnas. Informacija rūpinasi Penelis.
Dėl parašų rinkimo akcijos. Šiuo metu iš Biržų yra apie 8,5 tūkst. parašų. Mažai. Gal reikėtų apvažiuoti rajono (kaimo) gyventojus?
Priesakai LTSR AT deputatams. Rugsėjo 5 d. AT sesija. Siūlyti rinkimus į AT vykdyti šiais metais. Reikia organizuoti deputatų palydas į sesiją. Pasiūlymus dėl būsimų rinkimų siųsti LTSR AT. Kopijas siųsti LPS Tarybos būstinei.
Pareiškimas dėl VK (Vykdomojo komiteto) pirmininko rinkimų. F. Grunskis perskaitė raj. LPS tarybos kreipimąsi į Biržų krašto žmones. Jame sakoma, kad LPS rajono taryba atsisako nuo kandidatūrų iškėlimo (kalba netaisyta).
„O rugpjūčio 23-ji reikalauja vienareikšmiškų ir išlygų nepaisančių sprendimų“
Kova už laisvę niekada nebuvo ir nėra lengva. Šiandienos kontekste prasminga prisiminti LPS Seimo tarybos pareiškimą, kurį Romualdas Ozolas perskaitė TV 1989 m. liepos 17 d. Keletas aktualių tezių:
„Dėl Molotovo – Ribentropo pakto ir su juo susijusių politinių Lietuvą lietusių įvykių įvertinimo paskelbta parašų rinkimo akcija susilaukė prieštaringų ir priešingų vertinimų. To ir galima buvo tikėtis.
Nerimaujama dėl trijų pagrindinių dalykų: 1/reikalavimai esą pernelyg radikalūs ir ultimatyvūs; 2/jie reiškia konstitucinio parlamentinio kelio atsisakymą bei konfliktą su Respublikos vadovybe; 3/visa tai reikš ir Sąjūdžio skilimą. <…> Pasirašydami mes pritariame trims konkretiems reikalavimams: kad mūsų gyvenimo nebevairuotų prieš pusę amžiaus padaryti nusikalstami dviejų užkariautojų susitarimai; kad mūsų žemėje nebebūtų tų susitarimų vykdymo įrankio – okupacinės kariuomenės; kad lietuvių tautai būtų suteikta galimybė laisvai pareikšti valią dėl savo tolesnio likimo.“
Baltijos kelio prisiminimai. Iš biržiečių anketų 2019 m.
Vienas iš muziejaus pateiktos anketos klausimų buvo: kokie prisiminimai, emocijos kyla prisiminus Baltijos kelio akciją? Dažniausias biržiečių atsakymas – vienybės, bendrystės jausmas, didelis džiaugsmas. Yra ir kitokių: „Pirmiausia kyla mintis, kaip mes dabar gerai gyvename. Akcija pranoko organizatorių lūkesčius“, „Pamenu, kad buvo šiek tiek neramu“, „Daug kas verkė, garsiai šaukė: Lietuva. Mes vis aiškinom vaikam, kad būsim laisvi. Iš kur tas įsitikinimas tada? Turbūt todėl, kad jausmas buvo galingas?“
Jubiliejiniai išminties ir drąsos linkėjimai
Jubiliejai visada suteikia galimybę suklusti, prisimini, galbūt dar kartą įvertinti. Kviečiame pasitikėti Biržų muziejumi ir patikėti saugoti prisiminimus, relikvijas iš šviesiojo Baltijos kelio. Kažkada jie bus lyg mūsų Laisvės kovų archeologija. Juk ne kiekviena karta gauna tokią progą – liudyti Laisvę? Beje, visur tarp dokumentų, protokolų eilučių juntamos visos žmogiškos emocijos – ir abejonė, ir baimė, ir priešiškumas. Vis dėlto ačiū sąjūdiečiams, kad drąsos, pasiryžimo, išminties buvo daugiau. Ačiū biržiečiams, Baltijos kelio organizatoriams, kad buvote mūsų pirmeiviai.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
