Vidmanto Jažausko ir Justino Jažausko paroda „Žaidžiantys peizažai“ pristatyta! Intriguojantis tėvo ir sūnaus duetas: peizažų klasika ir modernas; kompiuterinio žaidimo istorija. Kas visa tai jungia?
Vidmantas Jažauskas, profesionalus dailininkas, biržietis, kuriantis Biržuose. Šįkart, jubiliejiniais metais, jis pristato peizažus, seniau tapytus ir visai naujus. Anot menininko, darbus galima sąlygiškai skirstyti į kelias grupes: kasdienybės peizažai, vietos dvasia, darbai, turintys istoriją. Pavadinimai sufleruoja vietas arba būsenas.
Emocinė skalė, kaip ir spalvų gama, plati: meditatyvi ramybė, melancholija, vidinis dramatizmas.
Vidmantas Jažauskas – integrali asmenybė: įdomus pašnekovas, rašantis eiles, publicistinius tekstus.
Apie meno istorijos ir dabarties sąsajas. Ir šįkart buvo įdomių įžvalgų apie peizažo kitimą, poveikį. Taip, peizažas nėra atgyvena ir jis gali būti meditacijos galimybė. Paveikslas su saulėgrąžomis pranašiškas: seniai nutapytas šiandien jis suskamba kitaip – tarsi griūvančio pasaulio, naikinamos Ukrainos metafora.
Justino Jažausko parodos turinys netikėtas: vizualus pasakojimas, kaip buvo sukurtas kompiuterinis žaidimas „Vasaros vaikas“. Išeities pozicija – peizažas, trys kalvos, matomos pro ofiso langą. Filosofinis pasakojimas apie kelionę, bičiulystę ir tikslą: kas ten kalno viršūnėje spindi? Personažo kelias pilnas nuotykių – kaip ir gyvenimas. Menininkas pasakojo, kad tai buvo sena svajonė – sukurti kažką savarankiškai, be komandos. Vasaros vaikas – tai ir prisiminimai iš Biržų.
Viename savo straipsnyje apie kūrybos prasmę V. Jažauskas yra rašęs, kad „Viena sprotingas dailininkas (Alex Kanevsky) taip sakė „<…> tai yra mano, kaip netobulo žmogaus, dalyvavimas netobulame pasaulyje.“ Štai ir visa esmė – būdas būti, būdas matyti, būdas patirti pasaulį.“
Tikrai labai prasminga Biržų miesto šventiniuose renginiuose pažinti savo kūrėjus, įvertinti giminės tąsą, atpažinti pasikartojančius veido bruožus. Paulius Jažauskas su žmona Urte, gyvenantys ir kuriantys Amsterdame, irgi pažadėjo parodą po kokių trejų metų. Kokia laimė patirti, kaip išsipildė Jažauskų šeimos vaikų gyvenimai! Mitologinis gyvas peizažas: Eglė Jažauskienė su mažąja anūkėle Upe sveikina talentingus savo šeimos vyrus. Viskas yra čia.
Parodos autorius sveikino Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė, kolegos Egils Skuja, Daiva Zalogienė, mokytoja Vlada Balbierienė, bičiuliai, giminės. Buvo daug juoko, smagių prisiminimų, kūrybos interpretacijų: pažįstamas / neatpažįstamas Jažauskas; Justino kūrybinio kelio pradžia gimnazijoje. Muziejaus direktorė Edita Lansbergienė dėkojo menininkams už bendradarbiavimą ir priminė, kad Justino Jažausko sukurtas erelis yra muziejaus ženklas. Anot E. Lansbergienės, Miesto šventė yra apie žmones. Būtent tokie renginiai yra tikroji prasmė.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
