Apie vyrų futbolo komandos „Širvėna“ vadovą Vytautą Stanulevičių būtų galima parašyti ir ilgą straipsnį. Tačiau mano rašinių formatas netinka tokiai publicistikos tekstų kategorijai. Tad šįkart rašau trumpai, bus panašiau į tekstinį etiudą. Be to, kai birželio 19-os trečiadienį ankstokai ryte „pasigavau“ Vytautą „partizaniškai“ (iš anksto neįspėjęs) jo gražioje sodyboje Eglyno gatvėje, nes išvakarėse jis neatsiliepė į du mano telefono skambučius, komandos vadovas pats paprašė daug apie jį nerašyti. Tad tikros aprašomos asmenybės charakteristikos nebus. Juolab kad Vytautas mudviejų pokalbį derino su telefono skambučiais komandos rėmėjui Tomui Paužoliui, kuris savo keliolikos vietų automobiliu dažnai veža futbolininkus į varžybas, keliems žaidėjams dėl būsimos kelionės į rungtynes su Kybartų „Sveikata“. Kiti skambučiai buvo susiję su keturiolikmečių futbolininkų popietės išvyka į Rokiškį, kur jaunųjų biržiečių laukė draugiškos rungtynės su bendraamžiais rokiškėnais. Prieš tai – dar valandos trukmės kitos amžiaus grupės V. Stanulevičiaus auklėtinių treniruotė Biržų sporto centro stadione paežerėje. Galvojau, kad gal kelionės į Rokiškį bus atsisakyta dėl grėsmingos oro prognozės, be to, per prasidėjusias mokinių atostogas sunku buvo sukomplektuoti komandą, nes dalis futbolininkų ekskursavo su savo klasės draugais. Bet kai vėliau kalbėjome telefonu, Vytautas su savo jaunaisiais sportininkais buvo pakeliui į Rokiškį. Toje rytų pusėje juodavo dangus, o Biržuose švietė saulė…
Vytauto sportiniame gyvenime taip pat buvo įvairių pokyčių. Netikėta buvo ir futbolininko karjeros pradžia Biržų futbolo komandoje „Medis“ XX a. devintojo dešimtmečio viduryje. Taip tada kelerius metus vadinosi reprezentacinė miesto vyrų futbolo komanda. Vytautas mankštindamasis pasportuodavo krepšinio ir futbolo aikštėse. Jau turėjo trisdešimt metų. Ten jį pastebėjo futbolo organizatorius Leonas ir pakvietė pažaisti „Medžio“ vienuolikėje. Ir žaidė kelerius metus saugo ir gynėjo pozicijose. Priminsiu, jog tuomet Vytautas buvo Kaštonų vidurinės mokyklos pedagogas ir direktorius.
Susitikimo Eglyno gatvės sodyboje metu Vytautas pasakojo, kad sovietmečiu Biržų komanda žaidė ir žemesnio lygio Lietuvos futbolo pirmenybėse, ir pakildavo į aukštesnį divizioną. Panašiose svarstyklėse dėl geresnių pasiekimų ir blogesnių sezonų jau „Širvėnos“ pavadinimu buvo ir Nepriklausomybės metais. Kelis kartus buvo iškopusi į Lietuvos antrąją lygą, kurioje paprastai būdavo dvi zonos. Vadovaujant treneriui Mantui Pomeckiui, komanda iki 2018 metų sėkmingai žaidė minimoje antrojoje lygoje. Joje kartą savo zonoje buvo pirmi, kartą – antri, ir vienąkart treti. Bet į pirmąją lygą nepanoro… Vytautas buvo ne tik mokyklos vadovas, bet ir jaunųjų futbolininkų treneris. Galiausiai perėmė ir vyrų komandos trenerio pareigas. Sunkiausiu komandai laikotarpiu, kai biržiečiai težaidė aštuoniese prieš aštuonis mažesnių matmenų aikštėje, dirbo daugiau iš entuziazmo su vyrų komanda, į kurią įsiliedavo jo išugdyti jaunuoliai, dauguma – iš Kaštonų mokyklos. Tarp jų – ir sūnus Rokas, kelerius metus žaidęs Panevėžio komandoje. Šį sezoną Rokas Stanulevičius atstovauja Alytaus reprezentacinei komandai Lietuvos A lygoje.
Ir pernai „Širvėna“, kai Vytautas buvo komandos vadovas ir treneris, biržiečiai grįžo į Lietuvos futbolo II lygą. Susiformavo pajėgus kolektyvas, kuriam didesnį dėmesį skyrė savivaldybė, rėmėjai. Vytautas oficialiai tapo komandos vadovu, o didesniąją trenerio rūpesčių dalį perleido profesionaliam futbolininkui Žilvinui Baniui.
Vytautas sako pažiūrintis visas Europos čempionato rungtynes. Jo, kaip sirgaliaus, komanda – olandai. Tačiau per tas čempionato savaites padidės miego deficitas…
Stanislovas Buchaveckas
