Keturiolikmetis biržietis Vakaris Kiseliūnas atvertė naują Biržų ir Lietuvos sporto istorijos puslapį. Spalio 26 dieną Juodkalnijoje jis tapo Europos jaunučių bokso vicečempionu. Iš pirmo žvilgsnio Vakarį galėtumėme palaikyti eiliniu ir niekuo neišsiskiriančiu moksleiviu. Tačiau po kuklia šypsena glūdi ne tik didelis talentas, bet ir disciplina, noras siekti tikslo bei tikro kovotojo charakteris.
Čempionais tampama
„Čempionais tampama, o ne gimstama“, – šią frazę dažnai galima išgirsti iš Biržuose dirbančio bokso trenerio Virgilijaus Stapulionio lūpų. To užginčyti praktiškai neįmanoma, nes Biržuose jau ne vienas moksleivis yra tapęs savo amžiaus Lietuvos čempionu. Pernai visi džiaugėmės Emilio Kavaliūno parvežta Europos jaunučių bokso čempionato bronza, šiemet kartelė buvo užkelta dar aukščiau.
Įgimtos fizinės savybės ir talentas sporte padeda, bet pasiekti aukštumų be juodo darbo – neįmanoma. Vakario kelionė medalio link yra dar vienas tikras to liudijimas.
Vakaris gimė ir augo keturių vaikų šeimoje. Jis visą laiką turėjo pavyzdį – daug dirbančius tėvus, dvi seseris, brolį, kuris ir atvedė Vakarį į bokso treniruotes.
„Į bokso salę mane atsivedė vyresnis brolis Erikas. Man pačiam tada buvo aštuoneri metai. Tai nuo tada ir pradėjau nuolat treniruotis“, – pasakoja Vakaris.
Treneris pridūrė, kad bokso sporto ėmėsi abu broliai. Ir bendrai visa jų šeima turi sporto geną.
„Visi jų šeimoje talentingi. Vakarį atsivedęs Erikas pats lankė boksą. Ir nors pradėjo vėlai, dar spėjo tapti prizininku jaunimo amžiaus grupėje. Ką jau kalbėti apie seserį, dviratininkę Orintą, kuri sportavo, baigė mokyklą Panevėžyje“, – pridūrė treneris.
Iš tiesų boksininko sesuo Orinta Kiseliūnaitė yra daug jaunučių, jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse pasiekusi dviratininkė: Lietuvos čempionė, įvairių tarptautinių varžybų prizininkė, Europos jaunimo olimpinio festivalių dalyvė.
Tačiau talentas yra tik sudedamoji sėkmės dalis. Visgi rimti rezultatai ir aukštumos pasiekiamos tik nuosekliu ir atkakliu darbu. Tokią trenerio filosofiją yra perėmęs ir auklėtinis.
„Norint pasiekti tikslą, reikia jo link eiti kiekvieną dieną, non-stop treniruotis, ruoštis. Dabar treniruojuosi penkis kartus per savaitę. Treniruotė trunka pusantros valandos. Šeštadieniais, jei nėra varžybų, bėgu krosą“, – sako Europos jaunučių bokso vicečempionas.
Palaikymas šeimoje
Jauniausiąjį sūnų ir jo pasišventimą boksui palaiko tiek tėvai, tiek ir brolis su seserim. Šeimoje nekyla jokių klausimų dėl treniruočių ar išvykų. O jų šiais metais buvo daug, boksininkas besiruošdamas Europos čempionatui aplankė ne vieną užsienio šalį.
„Aš pats žinau, ko noriu, koks yra mano tikslas. Kai būna sunkiau, psichologiškai padeda ir treneris. Be to, visa šeimyna mane palaiko.
Grįžtu namo, pasakau, kad reiks į turnyrą važiuoti. Tai klausimų daug nekyla, atsakymas – gerai“, – sako jaunasis talentas.
Čekija, Vokietija, Estija, Slovakija ir galiausiai Europos čempionatas Juodkalnijoje. Į visus turnyrus sportininkai keliavo savo ir rėmėjų lėšomis. O jaunųjų sportininkų pagrindiniai rėmėjai dažniausiai yra jų tėvai, šeimos nariai.
„Klubas kaip gali, taip prisideda prie jaunųjų sportininkų tobulėjimo ir nuima dalį naštos nuo šeimos. Šiemet gavome lėšų pagal Savivaldybės sportininkų rėmimo programą, kas mums tikrai labai padeda. Taip pat turime privačių rėmėjų, kurie nuolatos palaiko sportininkus. Mūsų jaunieji sportininkai yra Biržų rajono sporto centro auklėtiniai, o aš – treneris. Su sporto centru esame suradę sinergiją“, – kalbėjo V. Stapulionis.
Didelė šeima, tėvų užimtumas Vakarį išmokė būti savarankišku, atsakingai žiūrėti į sportą. Jis pats žino, ką reikia valgyti, o ko daugiau vengti, koks yra svarbus poilsis, tinkamas režimas. Tiesa, mamos ruoštų patiekalų jis neatsisako.
„Valgau viską, kas yra paruošiama, kažkokio mėgstamiausio patiekalo nėra. Tik jei tai yra vištiena su ryžiais, tai tokio patiekalo aš suvalgau kur kas daugiau nei, tarkim, bulvinių blynų su grietine“, – pasakojo sportininkas.
Bokse reikia mąstyti
Kiek klaidingas stereotipas, kad bokso sporte svarbiausia fizinė jėga – neva tik lipi į ringą ir mojuoji kumščiais. Šiame sporte daug ką lemia ir gebėjimas mąstyti.
Pačiam Vakariui mokslai sekasi vidutiniškai. Kaštonų pagrindinės mokyklos moksleivis bėdų nei dėl mokslų, nei dėl elgesio neturi. Nors jis ir jaunas, bet suvokia, kad reikia gerbti aplinką, mokyklą, nes jau atsako ne tik už save, bet reprezentuoja bokso sportą. Baigęs mokyklą jis galbūt norėtų tęsti studijas, susijusias su sportu, gal būti treneriu, tačiau apie tai sako dar daug negalvojęs.
„Jei Vakaris nemąstytų, tinkamai neveiktų galva, tai nebūtų ir tokių rezultatų. Žinau, yra trenerių, kurie naujokų klausia ne apie tai, ar patinka boksas, o kaip sekasi matematika. Jei ten reikalai prasti, tai ir aukštų sporto rezultatų gali nebūti. Kovojant reikia ir mąstyti, greitai vertinti situaciją, priimti sprendimus, suprasti, ko nori ir reikalauja treneris. Boksininkas turi būti pavyzdys, kaip reikia dirbti, išlikti kukliam, neišsišokti. Jau nuo aštuonerių metų kartu augame ir mokomės ne tik boksuotis“, – kalbėjo Lietuvos jaunučių rinktinės treneris.
Anot jo, Vakaris analizuoja, kaip jam sekasi, ką galėtų patobulinti. Kiekvieną kovą, kiekvieną turnyrą jis yra linkęs aptarti. Nuolatinis domėjimasis tuo, ką darai, yra labai gera sportininko savybė.
„Mes pasikalbame. Daug ir apie viską. Pernai po Europos jaunučių čempionato, į kurį irgi važiavome kovoti dėl medalio, buvo ašarų bala. Tiesiog kažkur nepasisekė, kažkur perdegėm, pasidarėm išvadas. Kaip sakoma – kas mūsų nepražudo, padaro mus stipresnius“, – apie santykį su auklėtiniu pasakojo treneris.
Užduotis – saugoti sveikatą
Daug treniruotis ir sportuoti yra gerai, bet ne mažiau svarbesnė užduotis yra saugoti savo sveikatą. Nors Vakaris sportiškas ir mėgsta pažaisti tiek krepšinį, tiek futbolą, tai daro labai ribotai. Priežastis – bijo gauti traumą.
„Krūvis treniruotėse yra pakankamas, todėl papildomo sporto jau nereikia. Pasiruošimo metu labai akcentavau, kad sportininkai būtų atsargūs. Netgi namie. Dūkimas, bėgimas gali lemti bet kokią traumą, ir tada viskas baigta“, – sakė treneris.
Ypač svarbu boksininkams saugoti savo galvą. Dėl to jaunučių ir jaunių amžiuje svorio kategorijos yra suskirstytos kas du kilogramus.
„Kitos galvos niekas neįjungs ir neduos. Ją reikia saugoti, nes boksas toks sportas, kad vienas smūgis gali pakeisti karjerą. Tai nereiškia, kad tau kažkas bus gyvenime blogai, tačiau profesionaliame sporte kelias gali baigtis. Bokse yra toks terminas „pramušta galva“. Tai reiškia, kad kartą patyręs stiprų sukrėtimą sportininkas po to gali nebeatlaikyti net ir sąlyginai nestiprių smūgių. Dėl to yra artimos, kas du kilogramus suskirstytos svorio kategorijos, galvos apsaugos, pirštinės. Ir trenerio darbas yra vaikus saugoti, neleisti kovoti su pernelyg skirtingo svorio sportininkais, nes pagal kūną yra visiškai kita smūgio jėga“, – niuansus pasakojo V. Stapulionis, buvęs profesionalus boksininkas.
Įspūdžiai dar neišblėso
Nuo čempionato pabaigos jau prabėgo dvi savaitės, tačiau nuolatinis dėmesys įspūdžius palieka labai gyvus. Vien ko vertas sportininko sutikimas su ąžuolo vainiku oro uoste, interviu televizijoje. Po to renginys mokykloje, vietinės spaudos, pažįstamų dėmesys.
„Dėmesys buvo malonus, gera pajausti, kad pergalė buvo išties svarbi. Smagu ir dėl tokio šilto bei gražaus sutikimo mokykloje. Nesitikėjau, ačiū“, – sakė sportininkas.
Vakaris iš čempionato vis dar prisimena ir kovų epizodus, taip pat laisvalaikį, bendravimą su komandos draugais.
„Prisimenu ne tik pačias kovas ir varžovus. Su rinktine praleidome daug laiko, susibendravome su komandos draugais. Kartu gyvenome, pokštaudavome, buvo bendras laisvalaikis. Tai irgi geri prisiminimai“, – pasakojo Vakaris.
Per nepilną pusmetį buvo aplankyta ne viena Europos šalis. Sportininkai pamatė ne tik sales, bet ir kitų šalių miestus.
„Nebūdavo taip, kad laiką leisdavome tik viešbutyje arba tik sporto salėje. Išeidavome prasiblaškyti. Dažniausiai po kovos, o jei kovoti reikėdavo vakare, tai prieš kovą. Nes reikia pakeisti mintis, prasiblaškyti. Vien tik galvojimas apie būsimą kovą išvargina, galimas perdegimas“, – kalbėjo boksininkas.
Pirmyn veda tikslas
Viena iš priežasčių, kodėl boksas Vakarį užkabino, tai tikslo turėjimas. Ta būsena, kad viską darai ne šiaip sau, o kažko sieki, pamažu eini pirmyn, išlaiko ilgalaikę motyvaciją.
Vakaris jau tris kartus yra tapęs Lietuvos jaunučių bokso čempionu. Anot trenerio, jaunių čempionatui jis jau irgi yra pasiruošęs.
„Tiesą pasakius, nei Lietuvoje, nei Latvijoje jam jau nelabai yra su kuo boksuotis.
Pajėgių oponentų trūkumas yra problema, nes mums reikia įvairios patirties. Kitąmet pereiname į jaunių amžiaus grupę, bet ir ten viskas aišku. Ne veltui ruošdamiesi čempionatui daug keliavome, ieškojome pajėgių varžovų, kovojome su kitų šalių rinktinių atstovais. Iš viso per metus dalyvavome 14-oje turnyrų. Tai yra labai daug“, – sakė V. Stapulionis.
Pats Vakaris sako, kad jo tikslas dabar yra tapti Europos jaunių bokso čempionu. Kalbėdamas dar apie tolesnę ateitį, treneris užsimena apie olimpinius medalius. Tokia yra ir sportininko svajonė.
„Svajonės ir tikslai turi būti dideli, o žingsniai – aiškūs ir pasiekiami. Dabar turim tapti Lietuvos jaunių čempionais, gerai pasirodyti Europoje. Po to jaunimo ir suaugusių čempionatų nugalėtojais. O tiesiausias kelias į olimpines žaidynes yra tapti Europos čempionato finalininku. Viskam pasiekti reiks laiko ir daug darbo. Bet žinome tikslą, ir eisime ten žingsnis po žingsnio“, – kalba Biržų sporto centro ir klubo „Terminator“ treneris.
Lietuvos rinkinėje dirbantis V. Stapulionis tiki, kad ir kiti metai bus įsimintini. Tiek Vakariui, tiek kitiems talentingiems Biržų boksininkams.
„Nežinau, ar liksiu jaunučių bokso rinktinės treneriu, nes stimulas nėra kažkokie finansai. Man svarbiausia būti šalia savų auklėtinių, kurie daug metų buvo rinktinės nariai. Dabar visi pereis į jaunius, tai neatmesčiau galimybės tapti jaunių rinktinės treneriu ar asistentu. Bet svarbiausia būti šalia savo auklėtinių – Vakario, Domanto, Emilio, Domo ir kitų“, – sakė treneris.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
