„Tas, kas mūsų nepražudo, daro mus stipresnius“. Ši F. Nyčės frazė idealiai tinka Tomui Baltušiui – motokrosininkui, kuriam kiekvienas sezonas, rodos, atnešdavo tiek pergalių, tiek nusivylimų ir sunkių traumų. Kiekvieną kartą pakilęs po traumos, Tomas į trasą grįždavo dar stipresnis, dar labiau motyvuotas. Ir galbūt būtent todėl šalia jo stojo ir sūnus Mantvydas.
Šis tekstas apie žmogų, kuris kritimus priėmė kaip pamokas, skausmą – kaip kainą už svajonę, o motokrosą – kaip gyvenimo būdą. Tai istorija apie Baltušių tandemą – kilusį, klupusį, užkopusį į aukštumas ir vėl kritusį. Ar jie vėl ryšis stoti į kovą?
„Tėte, norėčiau pavažiuoti“
Tomas Baltušis motokroso varžybose aktyviai dalyvauti pradėjo, kai sūnui Mantvydui buvo vos ketveri metukai. Bet per dešimt metų berniukas nerodė nė mažiausio noro sėsti ant motociklo ar būti priekabos vairininku.
„Jis praktiškai trasoje užaugęs. Aš intensyviai gal dešimt metų atvariau visokiose varžybose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Buvo 2022 metų pabaiga. Mantvydas sako: „Tėte, norėčiau aš pavažiuoti“. Per tiek daug metų pirmą kartą pasakė taip konkrečiai. O būdavo, kad per varžybas net į techninę zoną motociklo nenuvairuodavo. „Nori pavažiuoti – ne problema. Surask gerą motociklą ir pabandysim“, – pasakojo T. Baltušis.
Surasti motociklą – tai įsigyti sportinį, tinkamą varžyboms, su priekaba. Ši užduotis buvo deleguota pačiam važiuoti panorėjusiam keturiolikmečiui. Tėtis į motociklo paieškos procesą bei derybas nesikišo.
Pirmojo motociklo pirkimą Mantvydas prisimena gerai. „Estijoje pamačiau kaip ir gerą variantą. Dvi savaites vyko pokalbiai, derybos anglų kalba. Galiausiai sutarėm. Nuvažiavome į Taliną. Užkūrėm, veikia, sakom, kad perkam. Keliame motociklą į autobusiuką – netelpa. Tada tėtis sako: „Jei parsivežti negalime, tai motociklo nebepirksim“. Estai atsinešė įrankius, motociklą apardė ir sugrūdo į mikroautobuso būdą“, – pasakojo Mantvydas.
Pirmi bandymai
Ilgai laukti pirmojo važiavimo nereikėjo. Vos tik parsivežus motociklą buvo sulaukta kvietimo į varžybas. Nors Mantvydas buvo be jokių treniruočių, be varžybų patirties, jose tėvas ir sūnus ryžosi dalyvauti.
„Labai gerą motociklą Mantvydas išrinko. Čia tas mūsų buvęs raudonas Gas Gas.
Tik parsivarėm sekmadienį, o kaip tyčia popiet Tadas Špokas (motoklubo vadovas – red.) jau skambina ir į žiemos krosą kviečia. Per savaitę motociklą išardėm, šiek tiek patobulinau ir išvažiavom. Net nebuvau jo išbandęs, o Mantvydas net nebuvęs priekaboje“, – pasakojo T. Baltušis.
Trasoje nebuvo viskas taip baisu ir blogai, nors porą kartų naujai iškeptas tandemas vos neapsivertė. Pirmojo važiavimo Mantvydas nepamiršo.
„Nebuvau bandęs važiuoti, bet turėjau nuojautą, kaip ką reikia daryti. Juk buvau matęs daug tėčio varžybų ir ką daro žmogus priekaboje. Dar per „Youtube“ iš vakaro vaizdelių pažiūrėjau. Nemažai buvo spėjimo ir nuojautos. Porą kartų vos nepasivertėme, bet laimingai“, – pasakojo Mantvydas.
T. Baltušis pridūrė, kad jei komandoje abu žali, tai griuvimas garantuotas. Tačiau jei bent vienas turi patirties, tai kai kuriais atvejais galima ištaisyti kolegos klaidas.
Noras tapti čempionu
Mantvydas pradėjo važiuoti ne todėl, kad norėjo tiesiog smagiai su tėčiu leisti laisvalaikį. Jis išsyk išsikėlė tikslą – tapti Lietuvos čempionu. Tokios sūnaus ambicijos ir siekis tiko ir patiko T. Baltušiui, kuris žinojo, ką reiškia būti čempionu.
„Ką nors darant reikia turėti tikslą. Kitaip ta veikla neturėtų prasmės. Tikslą tapti Lietuvos čempionu buvau išsikėlęs dar važiuodamas su Tadu Natka. Varėm abu net aštuonerius metus, kol šiaip ne taip 2020 metais tikslą pasiekėme. Tikslo siekimas neleidžia sustoti po nesėkmių ir traumų. Tik įdomus jausmas, kai pagaliau tikslą pasieki, supranti, kad viskas – padarei, ką norėjai. Tas ūpas krenta“, – kalbėjo T. Baltušis.
Siekis tapti Lietuvos čempionais pareikalavo intensyvių treniruočių. Mantvydo raginti nereikėjo, jis buvo itin motyvuotas – pradėjo papildomai sportuoti, nes fizinis krūvis yra didelis, reikalinga jėga ir raumenų ištvermė. Taip pat pagal individualius poreikius buvo perdarytas motociklas. Įdomu tai, kad motociklų su priekabomis klasėje visi motociklai yra unikalūs, praktiškai rankų darbo. Lopšelius gamina vos pora dirbtuvių, jie pritaikomi pagal motociklo modelį, variklį, naudojamas apsaugas, baką ir kitus niuansus. Net komandos priekinis numeris yra paties T. Baltušio rankų darbo – išpjaustytas bei iškaitintas pagal motociklo rėmo kontūrą.
„Buvo žiema, kai išvažiavome į pirmą normalią treniruotę Kupiškyje. Per tramplynus važiavome atsargiai, greičiau tik tiesiosiose. Tačiau pamačiau, kad Mantvydas gerai stovi, greitai orientuojasi ir jau antroje treniruotėje laužiau visą gazą. Per tramplynus pradėjome šokti ir greitai visus net ir Biržų trasoje įveikėme“, – pasakojo T. Baltušis apie rimto važiavimo su sūnumi pradžią.
2023 metai sūnaus ir tėvo komandai buvo sėkmingi. Jie laimėjo Selijos taurės varžybas, Lietuvos motokroso taurę, o Lietuvos čempionate liko ketvirti.
„Lietuvos čempionate baisiai nesisekė. Tai voliojamės, tai vėl kas. Bet kadangi čempionatą laimėjo latviai, tai mes patekome tarp lietuvių į trejetuką ir buvome pakviesti atstovauti Lietuvai nacijų taurėje. Joje nedalyvavome, nes Mantvydui tada buvo tik keturiolika“, – pasakojo T. Baltušis.
Reikia būti pasiruošus aukoti
Lietuvos čempionais Baltušiai tapo 2024 metais, kai visas pagrindines varžybas laimėjo praktiškai be problemų. Tiesa, titulas turėjo savo kainą – laiko, sveikatos, jau nekalbant apie pinigus.
„Norėdamas ką nors pasiekti, turi kažką aukoti. Pirmiausia – laiką. Turi nuolatos važiuoti, treniruotis, varžytis. Praktiškai jokių laisvų savaitgalių. Mama kažkada paklausė, kada prie jūros paskutinį kartą buvome, Sakau, kad netoli jūros buvome, kai į Taliną važiavome motociklo pirkti“, – sako Mantvydas.
„2024 metų sezonui ruošiamės visą žiemą. Neatsitiktinai pirmosiose varžybose lenkėm visus – Latvijos, Estijos čempionus. Visi tik pratinasi, o mes laužiam dugną“, – vienas kitą papildydami kalbėjo motokrosininkai.
Finansai – visiškai atskira tema. Technikos sporte be investicijų esi labai ribotas.
„Nori laimėti, greitai važiuoti – reikia kišti pinigus ir į techniką. Neskaičiuojant, kiek gali. Bet čia gan greitai atsiremi į savo galimybių ribas. Buvome galingesniu motociklu pradėję važiuot. Patiko, kitos galimybės, bet užlenkėm variklį. Vien cilindras su stūmokliu kainuoja apie 2200 eurų. O jis gerai dirba apie 12 motovalandų, o tai yra 3 varžybos“, – kalbėjo T. Baltušis.
Varžybos bei treniruotės neapsieina be klaidų, virtimų. Ne visi jie baigiasi laimingai.
„Lūžusi ranka ar koja – tas jau gan įprasta. Bet sunkiausios traumos – nugaros. Buvo kompresinis lūžis, o 2024 metais treniruotės metu kažkaip nepašokom per tramplyną ir skilo stuburo slankstelis. Nors tais metais čempionais tapome, bet sezono pabaiga buvo sunki fiziškai. Šių metų sezonui ruošiausi labai atsakingai ir jis prasidėjo labai gerai. Buvome greiti, puikiai pasirodėme Pasaulio čempionato etape, bet…“, – pasakoja sportininkas.
Varžybų Estijos čempionato metu likus vienam ratui Baltušių ekipažas išsiveržė į pirmąją vietą, pakilo ant kalno, o ten motociklas provėžose įstrigęs. Bandymas apvažiuoti baigėsi nedideliu virtimu.
„Toks visiškai nedidelis virtimas. Mantvydas pašoko, atverčiam motociklą, aš – už vairo, bet jaučiu baisų skausmą. Finišavome pirmi, bet vos nuo motociklo nulipau. Teko ir operaciją iškęsti, nes kojas buvo atjungę“, – kalba neseniai rimtą traumą patyręs T. Baltušis.
Ties galimybių riba
Į virtimus ir traumas motokrosininkai žiūri kaip į motokroso sporto neišvengiamybę.
„Čia toks sportas, kur griuvimas tikrai bus. Jasikonis, Jazdauskas, geriausi užsienio važiuotojai – visi klysta ir visi griūva“, – kalbėjo ne vieną traumą turėjęs T. Baltušis.
O dvejus su puse metų intensyviai važiavęs Mantvydas jokių rimtų traumų nebuvo patyręs, nors virto ne sykį. Paradoksas, bet dėl tėčio traumos atsiradusi priverstinė pertrauka išsyk buvo palydėta sūnaus traumomis. Vasarą sugadino raktikaulio lūžis kritus nuo dviračio, o ruduo buvo paženklintas pėdos lūžiu krepšinio treniruotėje.
Nors trasoje adrenalinas užvaldo ir sportininkas balansuoja ties savo galimybių riba, tačiau tenka nepamiršti ir šalto proto, nepriimti nepasvertos rizikos.
„Kai gerai jautiesi, pasitiki partneriu, tai atsiranda kitas greitis. Bet nėra taip, kad nesaugotum partnerio. Ypač kai tavo paties vaikas šalia. Pasaulio čempionate Lenkijoje galėjome geriau suvažiuoti. Mantvydas man sako, gal aštriau šokam. Bet man tramplynas nesaugus atrodė, juolab kad bent keturi motociklai ten virto“, – kalbėjo patyręs lenktynininkas.
Tačiau būna atvejų, kuomet emocijos paima viršų.
Kai trasoje kokį stiprų varžovą – gerą latvį, estą ar Liutaurą Variakojį paveji, tai jauti, kad viskas tarsi užsikuria ir gazas jau nebekrinta žemyn. Mums su L.Variakoju tarpusavy trasoje visko yra buvę, nes mes kažkuo esame panašūs.
Gal abu labai norime laimėti, dėl to pametam šiek tiek protą. Bet čia absoliučiai sportinis interesas. Šiaip pas Liutaurą gali nueiti kažko paklausti, paprašyti – jokių problemų. Jis šitam sportui tikrai daug davė, negailėjo savęs, lėšų, todėl tiek daug pasiekė, nepralenkiamas daug metų buvo“, – pagarbiai apie kitą biržietį motokrosininką kalbėjo T. Baltušis.
Sugrįžimas – su klaustuku
Vos geriau pasijutęs ir šiek tiek atsigavęs po operacijos T. Baltušis jau mėgina ir sėsti ant motociklo. Tačiau apie sugrįžimą į aukščiausią lygį jis kol kas kalba su labai didele abejone.
Sunki tėčio trauma ir nelengvas laikotarpis namie, ko gero, šiek tiek atvėsino ir Mantvydo sportinę aistrą.
„Nežinau, kas atsitiko, tiesiog dabar nesinori važiuoti. Kaip staiga jis prieš porą metų iš niekur atsirado, taip staiga ir pradingo. Sunku kažką paaiškinti. Kaip bus toliau – pamatysim“, – kalba Mantvydas.
T. Baltušis abejoja, ar bebūtų jis toks greitas kaip iki šiol.
„Jei dalyvauti – tai dėl kažko kovoti. Kovoti dėl pirmosios vietos. Šiaip pasivažinėti mums netinka. Traumos padarinius jaučiu kiekvieną dieną. Net jei pagerėtų, ko gero, nebebūčiau toks greitas ir agresyvus kaip iki šiol. Sudėtingos traumos paliečia visus, reikia atsižvelgti ir į šeimą. Motociklą iškart pardavėme po traumos. Naujo pirkti nežadame, nes važiuoti kol kas planų nėra“, – jau santūriau pokalbį baigė aistringas motokrosininkas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
