Latvelių vienkiemyje Gendrutės ir Henriko Karitonų šeimynoje gyvenantys vaikai kuria sau kvepalus, gyvūnai laikomi šeimos nariais, o gėlynuose stovi veidrodžiai, kuriuose savo atvaizdais gėrisi naminiai paukščiai.
Atsiranda įvairiais keliais
„Tavęs mūsų šuo neužpuolė!“ – stebisi Gendrutė Karitonienė, kai automobilį palieku jo saugomoje teritorijoje.
Milžiniškas podhales aviganis su dar keliais gentainiais dieną miega. Naktimis šunys išleidžiami iš aptvaro, saugo namus ir naminius gyvūnus nuo netoliese slankiojančių vilkų. O žiemą per didžiuosius šalčius visi gyvena kambariuose ir šeimai būna tikri meilės bei atgaivos įsikūnijimai.
Namuose būstą radę katinai šiuo metu į lauką neišeina. Mat kieme peri daugybė paukščių, o šeimininkai nenori, kad katinai pradėtų juos gaudyti.
Šunys ir katinai į šiuos namus atkeliavo įvairiais keliais. Vieni, mirus šeimininkui, turėjo būti užmigdyti. Kiti rasti išmesti ir niekam nereikalingi.
Gendrutė vaišina gaiviu vandeniu su citrina ir pienėmis. Ji labai vertina natūralų namuose gamintą maistą ir įvairių žolelių arbatas. Duoną kepa tik pati – iš ekologinių miltų su varške ir kefyru. Tokia duona esanti švelni ir labai skani.
Sako, anksčiau labai mėgusi kepti ruginių miltų duoną su raugu – įdėdavo džiovintų vaisių, sėklų.
Sodybos kieme rūksta dūmai – savaitgalį šildomas vandens kubilas. Visa šeima jame susirenka relaksui. O jo labai reikia. Henrikas darbuojasi namų ūkyje, Gendrutė visą savaitę rūpinasi vaikais.
Šeimoje dar auga keturi vaikai, todėl jiems labai reikia atgaivos ir nusiraminimo.
Biologiniai vaikai jau užaugę ir pasirinkę savo kelius. Namuose esantys mažieji lanko mokyklą, jau pilnametystės sulaukusi Marija įvaikinta. Mergina lanko socialines dirbtuves ir didžiuojasi rodydama savo pačios pagamintas medines lenteles, skirtas duonai pjaustyti. Vieną jų su išdegintu feniksu ji padovanojo ir mamai.
Gyvūnėliai ir džiugina, ir moko
Svečiuojantis Karitonų sodyboje kaip tik avis atsivedė ėriukų. Atskubėjusi dukra nerimavo, kad avis nebesusitvarko su dviem ėriukais, todėl tėčiui teko lėkti į pagalbą.
Gendrutė sako, kad jiems su vyru tiek gyvūnėlių gal ir nereikėtų. Bet jų labai reikia vaikams – nusiraminimui, reabilitacijai. Sykiu mažieji daug ko išmoksta. Jiems patinka globoti gyvūnus, mėgsta rinkti kiaušinukus, lesinti vištytes.
Moteris pasakoja, kad viena iš mergaičių nekalba. Bet ji moka tvarkytis, padėti buityje. Jonas taip pat padeda namuose, jis šiemet baigia mokyklą ir ketina mokytis maisto gamybos.
Po pamokų visi keturi vaikai lanko fortepijono pamokas, mažoji dar dainuoja ansamblyje ir chore, lanko solfedžio užsiėmimus, dar pirmadieniais lanko bokso treniruotes. Vyresnės mergaitės lanko keramikos užsiėmimus. Tėvams smagu, kad vaikai auga gerai, gerbiantys ir atjaučiantys kitus.
Paukščiai puikuojasi prieš veidrodžius
Apie paukščius Gendrutė gali kalbėti ir juos stebėti bei filmuoti visą dieną. Jų čia pilna visokių: ančių, patarškų, povų, kitokių gražuolių.
Moteris nedraudžia paukščiams vaikščioti ir jos išpuoselėtuose darželiuose, kuriuos puošia jos pačios nulipdytos skulptūros. Darželiuose pristatyta veidrodžių. Pirmasis juos atrado gandras Petras, kuris čia įsikūręs prieš daugiau nei 30 metų. Vėliau veidrodžius pamėgo ir kiti auginami paukščiai.
Šeimos nariams patinka žiūrėti, kaip paukščiai stebi save veidrodyje, kraipo galvas, o kai kurie save apžiūrinėja netgi užsilipę ant kėdžių. Povai savo namelyje nuo veidrodžio net nesitraukia. Sako, vienas atsigula ir nuolat žiūri į save.
Kvapus turi išjausti
Viename kambaryje girdimas vandens čiurlenimas. Šeimininkė kviečia apsilankyti jos asmeninėse valdose, arba, kaip ji sako, meditacijų kambaryje.
Kambario kampe sudėti du ąsočiai, iš kurių teka vanduo. Jo čiurlenimas maloniai nuteikia.
Gendrutė sako šiame kambaryje laisvalaikiu užsiiminėjanti pagal pomėgius. Kartais ji lipdo iš molio. O kai pavargsta ar užplūsta slogi nuotaika, imasi gaminti kvepalus.
„Kvapus aš turiu išjausti“, – sako moteris. Jai labiausiai patinka natūralūs kvapai – jazminų, rožių, miško, samanų, pušies. Pastaruoju metu kvepalams ji pradėjo kurti ir molinius indus.
Kvepalų gamyba pradėjo domėtis ir mergaitės, tad greitu metu žada visos užsiimti kvapų meditacija.
Kiekvienam savo sportas
Nagingas šeimos galva Henrikas ne tik pastatė antrą namą vaikams. Jis susikonstravo du traktorius, o paskutinis jo kūrinys – triratis. Jį Henrikas pagamino iš senų dviračių.
Vyras po klubo operacijos turėjo mankštintis. Tačiau į sporto klubą nenorėjo važinėti, tad nutarė sukonstruoti triratį, kuris būtų stabilus ir būtų galima juo važinėti.
Triratis įdomus tuo, kad priekyje yra du varomi ratai, o gale – vienas. Turėdamas laiko vyras jį mina, tiesa, paskutiniu metu jį vis dažniau perima Jonukas.
Gendrutė sako, kad su sutuoktiniu kiekvieną rytą mankštinasi kartu. Abu turi savo pratimus, kuriuos jiems parinko gydytojai.
Moteris sako, kad su amžiumi sveikatos bėdų vis daugėja, bet ji norėtų kuo ilgiau išlikti žvali ir stipri. Juk reikia užauginti mažuosius vaikus ir dažniau džiaugtis anūkais. Šie atvažiuoja per kiekvienas atostogas.
Auklėti savo pavyzdžiu
Nors dar šalta, Karitonų šiltnamyje jau dera pirmieji agurkai ir braškės. Šeima labai vertina namines daržoves. Taip pat ir laukinius česnakus, kurių neseniai prisiskynė, sumalė, sumaišė su sviestu. Likusius sudžiovino ar su druska užšaldė. Dar renka vaistažoles, kad žiemą turėtų kuo gydytis.
Pašnekovė sako, kad vaikus reikia auklėti savo pavyzdžiu. Tik tada jie išaugs dori ir supratingi žmonės.
„Pirmiausia pradėkime nuo savęs, jei norime, kad vaikai būtų geresni“, – įsitikinusi Gendrutė Karitonienė.
