Minint Baltijos kelio 36-ąsias metines Biržų krašto muziejus „Sėla“ organizavo dviračių žygį į tą vietą, kur tuomet stovėjo rankomis susikibę biržiečiai.
Rugpjūčio 23 diena atspindi paradoksaliai priešingas prasmes. Europos Sąjungoje nuo 2008 metų ji minima kaip Europos komunizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Baltijos šalys ją mini kaip Juodojo kaspino dieną – dieną, kurią 1939 metais buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, iš esmės reiškęs Europos pasidalijimą tarp dviejų totalitarinių režimų ir mūsų valstybių nepriklausomybės praradimą. Šio pakto pasekmės pačiais įvairiais aspektais vis dar juntamos ir šiandieninėje Europoje.
Bet ši diena simbolizuoja ir tai, kad laisvės siekio negali užkirsti jokie totalitariniai režimai. Po penkių okupacijos dešimtmečių milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių, stoję į Baltijos kelią, vieningai visam pasauliui parodė, kokia stipri ir nepalenkiama yra šių tautų valia gyventi laisviems, kurti savo likimą demokratiniais pagrindais.
Prasminga, kad tą pačią dieną su amžinu priešu šiandien kovojanti Ukraina švenčia savo Vėliavos dieną. Rugpjūčio 24 dieną yra minima Ukrainos nepriklausomybės diena.
Minint Molotovo-Ribentropo pakto 86-ąsias bei Baltijos kelio 36-ąsias metines Biržų krašto muziejus „Sėla“ organizavo dviračių žygį į istorinę vietą maršrutu Biržai – A10 kelio 63 kilometras, kur Baltijos kelyje tuomet stovėjo rankomis susikibę biržiečiai. Šiandien tą įvykį primena ten rymanti tautodailininko Algirdo Butkevičiaus sukurta Rūpintojėlio skulptūra.
Dviratininkai startavo iš Biržų, Birutės gatvės gale esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pasiryžusių nuvažiuoti 25 kilometrus ir tokį pat atstumą grįžti susirinko apie 20 įvairaus amžiaus dviračių entuziastų. Vyriausias tarp jų buvo pensininkas, buvęs pedagogas Manfredas Bridžius. Devintą dešimtį bebaigiąs energingas vyras sakė, kad kiek anksčiau nuvažiuoti tokį atstumą nebūdavo sudėtinga, tačiau dabar tai būtų jau per sunku. „Nebent važiuočiau elektriniu dviračiu, tačiau jis dabar liko Nemunėlio Radviliškyje“, – sakė ponas Manfredas.
Dviračius mynė ir rajono politikai, ir šiaip aktyvūs piliečiai. Bičiuliškai ant vieno dvigubo dviračio tandemu nusprendė važiuoti verslininkai Saulius Armonas ir Sigutis Štrėmas.
Trumpu žodžiu tautiniais ir Baltijos šalių simboliais pasipuošusius žygeivius į kelią išlydėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė, pati su šeima taip pat dviračiais išmynusi į kelią.
Nors žygeivius kelyje užklupo ir lietus, ir stiprus vėjas, tai nesutrukdė jiems sėkmingai pasiekti maršruto finišo.
Čia susirinko kitu transportu atvykę patriotiškai nusiteikę žmonės iš Biržų, prie Rūpintojėlio su vėliavomis stojo jaunieji šauliai.
Baltijos kelio istoriją, ruožą, kuriame stovėjo biržiečiai, organizacinius šios akcijos dalykus ir anuo metu atsakingus žmones trumpai paminėjo muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Emilija Raibužytė-Kalninienė.
Muziejaus direktorė E. Lansbergienė sakė, jog ši diena yra viena svarbiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijoje. Anot jos – tai lūžio diena, kai visi patikėjo, kad galime pasiekti laisvę. „Tie 2,5 milijono žmonių, sujungę Vilnių su Talinu, pajuto savo gyslomis tekančią tokią energiją, kad suprato, jog niekas nesulaikys ir nesustabdys Baltijos tautų troškimo būti laisviems. Tai buvo pirmoji didžioji pergalė didžiajame kare prieš mūsų okupantą“, – sakė E. Lansbergienė. Ji priminė ir apie karą Ukrainoje. „Ukrainiečiai deda galvas ne tik už savo laisvę. Jie saugo ir mūsų Baltijos kelią, mūsų Kovo 11- ąją ir labai svarbu niekada niekada nepavargti remti ir padėti Ukrainai“, – kalbėjo E. Lansbergienė. Ji pasiūlė visiems susikibti rankomis į ratą ir tokioje vienybėje sugiedoti Valstybės himną.
Biržų rajono savivaldybės merą pavaduojantis vicemeras Steponas Staškevičius sakė čia matantis daug žmonių, anuomet stovėjusių kelyje. „Kol esame, kol prisimename, tol turime tą nepaprastą tų dienų jausmą. Bet jei viso to neperduosime, nepersakysime savo vaikams – tai nugrims į užmarštį“, – perspėjo vicemeras S. Staškevičius.
Kalbėjo Savivaldybės tarybos nariai Audronė Garšvaitė, Irutė Varzienė, Laurynas Bukys, biržiečiams priskirto kelio ruožo organizatorius Arvydas Penelis. Visi minėjo nepaprastą, neatkartojamą ir neatpasakojamą tų dienų laisvės ir vienybės jausmą, įgytą drąsą ir tikėjimą. Kartu skambėjo ir apgailestavimai, kad šiandien esame toli nuo Baltijos kelio vienybės dvasios, kad dabartiniai šalies lyderiai nerodo pastangų ją susigrąžinti. Ir viltis, kad galbūt ateityje tautos vienybė sugrįš.
I. Varzienė pasiūlė kitąmet apkabinti Biržų miestą. „Muziejus saugo dokumentus, juodraščius, kaip tada organizatoriai planavo ir braižė, kaip ir kur stovės Baltijos kelyje biržiečiai. Galbūt pasisektų, jei prisidėtų Savivaldybė, visos įstaigos ir organizacijos, gal pavyktų sužadinti biržiečius, paskirstyti atkarpas ir apglėbti Biržus. Ir tai nebūtų vien žodžiai, o diena, kuri kažką išjudintų, kad priartėtume tikrosios vienybės link“, – sakė I. Varzienė.
Rūpintojėlio skulptūros autorius Algirdas Butkevičius sakė, jog labai gera prisiminti tuos nutolusius laikus, kai mes buvome iš tikro vieningi, kai jautėme ateinančią laisvę. „Iš tų dienų reikia mokytis vienybės, susitelkimo, ieškoti to, kas mus jungia, o ne skiria. Gali būti daug nuomonių ir požiūrių, juos reikia gerbti, tačiau tikslas turi būti vienas – Lietuva“, – sakė A. Butkevičius.
O kokia šventė be vaišių ir muzikos. Praalkę šventės dalyviai galėjo pasistiprinti arbata ir kibinais, padainuoti ir pašokti drauge su Biržų kultūros centro ansamblio „Siaudela“ dalyviais.
