Šeštadienio vidurdienį į Skrebiškių bendruomenės namus rinkosi vietos žmonės. Čia atidaryta kraštietės, Biržų kraštą garsinančios šviesuolės, Biržų kultūros centro Skrebiškių skyriaus meno vadovės Marijos Undzėnienės, visų meiliai šaukiamos Maryte, fotografijų paroda „Darbai“.
Parodos turinį apibūdina jos pavadinimas. Nuotraukose fiksuoti nuolatiniai kaimo gyvenimą lydintys darbai – nuo namų statybos iki šienapjūtės, bulvių kasimo ar karvės melžimo, darželio ravėjimo ar senio besmegenio lipdymo su vaikais.
Anot nuotraukų autorės Marytės, fotografijos aprėpia gal du gyvenimo dešimtmečius. Kai kurie nuotraukose matomi žmonės jau iškeliavo į Amžinybę, o ir dalies ten užfiksuotos technikos jau nebepamatysi. „Nuotraukų turiu daugybę, jų visų čia parodyti nėra galimybės. Jos nedidelio formato, išdėliojau ant stalų, jų nedidinau ir nekabinau, nes kur tiek sutalpinsi“, – sakė parodos autorė. Tarp gausybės nuotraukų buvo keletas ir senesnių – iš praėjusio tūkstantmečio septinto-aštunto dešimtmečių.
Skrebiškietės smalsiai apžiūrinėjo fotografijas, minėjo ten matomus pažįstamus žmones ir techniką, prisiminė, kur vienas ar kitas darbas vyko.
Tačiau parodą reikėjo atidaryti. Susodinusi visus už stalo, M. Undzėnienė kiekvienam davė po popieriaus lapą, rašiklius ir paliepė visiems aiškiai užrašyti ar nupiešti parodos pavadinimą „Darbai“. Gražu buvo pažiūrėti, kaip susikaupę jauni ir vyresni dalyviai piešė ir dailino savąjį lapą. Baigus rašymo užduotį, lapai su pavadinimu buvo pakabinti virš sudėliotų fotografijų ir paskelbta, jog paroda atidaryta.
Marytė turėjo sugalvojusi ir daugiau užduočių. Viena iš tokių – burtų keliu išrinkti raidę, o dalyviai turėjo išvardinti kuo daugiau profesijų ar darbų, prasidedančių šia raide. Užduotis pasirodė ne tokia jau lengva, atsirado ir įdomių naujadarų. „Ar uliavoti yra darbas, jį mūsų vyrai labai mėgsta“, – klausė viena skrebiškietė, vardinant raide „u“ prasidedančius darbus. O naujai sukurta profesija „šėkopjovys“ sulaukė net publikos aplodismentų.
Kita užduotis buvo kūrybinė. Marytė uždengė kelias nuotraukas, o kiekvienas renginio dalyvis turėjo pasirinkti vieną uždengtą fotografiją, pažiūrėti, koks ten nufotografuotas darbas, ir jį suvaidinti prieš publiką. Stebėtojai privalėjo atspėti, ką vaidintojas vaizduoja. Vienus darbus atspėjo lengvai, dėl kitų teko pasistengti, tačiau juoko ir klegesio buvo iki valiai.
Po užtiesalu M. Undzėnienė turėjo paslėpusi keletą senovinių buities daiktų ir įrankių. Užduotis buvo atspėti, koks tai daiktas ir kam jis naudojamas. Jei vyresnio amžiaus moterys nesunkiai įvardijo skalbimo lentą, kultuvę ar įtaisą skalbiniams lyginti, tai rąstų tašymo kirvis ar rankiniai vilnų karštuvėliai visiems buvo nelengva užduotis.
Pabaigoje tradiciškai buvo arbata, pasišnekučiavimas, bendruomenės ir kaimyniškumo dvasia – prasmingai ir smagiai praleista šeštadienio popietė.
