Trumpiausią vasaros naktį biržiečiai pasitiko Astrave. Kas mėgavosi galimybe į šventę keliauti ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu, kas koncertų klausėsi valtelėse, plūduriuojančiose Širvėnos ežere, ar net žvalgėsi iš katamarano „Biržų gulbė“. Jau pirmuosius šventės dalyvius pasitiko Biržų kultūros centro saviveiklininkai liaudiškomis dainomis ir senovės žmonių pamokymais. Folkloro ansamblių „Siaudela“ ir „Dijūta“ nariai, vadovaujami Jūratės Garnelienės, pūtė ragus, kankliavo, smagiai dainavo ir porino, jog Kalėdų orai priklauso nuo Joninių nakties oro – lietingos šventės valandos gali liūdinti lietumi, užtat žiema nudžiugintų sniegu. Tuoj pat žiūrovus paragino paryčiais išsivolioti rasoje, kad visus metus būtų žvalūs, gražūs ir sveiki. Na, o dėl vasaros karščių nerimaujantiems ūkininkams tereikia paryčiais apeiti savo laukus, nukrėsti nuo javų rasą ir derlius kaip mat pagausės.
Į sceną išėjus kapelai „Širvėna“ (vad. Rūta Kudelkienė-Misevičė) kaip mat parko pievele nuvinguriavo šokėjai, vedami biržiečio Sauliaus Armono. Kapelos muzikantai sakė, jog Joninėse atsinaujinęs kolektyvas groja pirmą kartą ir taip švenčia savo vienerių metų jubiliejų. Vienus muzikantus keitė kiti, pamažu vakarėjant gausėjo biržiečių pulkas, nutįso eilės prie šašlykų, riestainių ir kitokių gėrybių…
Renginio vedėja Gytė Rožėnienė, pasidabinusi javų varpų karūna, kvietė džiaugtis dabarties akimirka, vasaros grožiu ir šiluma, nes netrukus dienos ims trumpėti.
Įdomių užsiėmimų rado ir vaikai: kas „mušėsi“ maišais, kas varžėsi šokinėdamas maišuose ar „jodamas“ ant medinių žirgelių. Ypač džiūgavo mažyliai, kurie džiaugėsi galėdami varžybose dalyvauti kartu su tėčiais.
Praeivių dėmesį traukė ąžuolų vainikais pasipuošę varduvininkai. Rūta ir Jonas Žalinkevičiai į šventę atvyko kartu su anūkėliu Luku. Pora pasakojo, jog varduvininkas gimęs Joninių išvakarėse Latvijoje, Stelpės miestelyje. Jo mamą gydytojai visaip skubinę pasistengti greičiau pagimdyti, nes medikei reikia skubėti švęsti. O kai kūdikis išvydo pasaulį, iškart visi sušuko „Janis Janis“.
Savo vardu buvo patenkintas ir buvęs autobusų parko vairuotojas Jonas, į renginį atėjęs kartu su žmona Brone. Vyras džiaugėsi, kad keleiviai jį visą gyvenimą vadindavo geruoju Joneliu, nes šis sustodavo visur, kur tik jo vyresni žmonės paprašydavo.
Biržietė Jurgita irgi rankose laikė vainiką, bet prisipažino namuose varduvininkų neturinti. Vainikas dukrelės, kuri nuo mažumės mėgaujasi „Dijūtos“ kolektyvo bendryste. Šeima kasmet ateina į Jonines.
Mamai rūpi, kad vaikai ne tik būtų laimingi, bet ir pažintų savo tautos papročius bei tradicijas. Pasak Jurgitos, nebaugu nei vėjų, nei galimo lietaus ar vėsumos. „Svarbu gera nuotaika ir gera apranga“, – šypsojosi Jurga, prie savęs glausdama dvi dukrytes.
Joninių laužą tradiciškai uždegė Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius prieš tai trumpai palinkėjęs gerai paleisti laiką – pabūti ir padūkti.
„Joninių gegužinę“ Astravo parke pratęsė biržiečių ovacijomis sutikti grupės „Lietuvaičiai“ dainininkai, negailėję linkėjimų ne tik Jonams bei Janinoms, bet ir visiems renginio dalyviams, susirinkusiems kartu su jais sutikti magiškąją Joninių naktį.
