KONVEJERIAI
Enciklopedijoje, jei trumpai ir aiškiai, nekalbant apie konvejerių istoriją, įrenginys apibūdinamas taip: „konvèjeris (angl. conveyer < convey – vežti, gabenti), nenutrūkstamai veikiantis įrenginys biriems, gabaliniams arba vienetiniams kroviniams gabenti“.
Galbūt populiariausias konvejeris šiais laikais – juosta prie kasos supermarketuose, nors ir jos baigia išnykti, įsigalint savitarnai, kai pirkėjas iš dalies yra išnaudojamas – už savitarnos darbą jam nemokama, o ir prekių kaina ta pati kaip ir sumokant kasininkei.
Naudojamės aibe konvejerių ir nepastebim, kad patys tampam tais konvejeriais. Gyvenimas lyg konvejeris, ant kurio mus kažkas padeda ir paleidžia į nežinią. Nors šiais laikais kai kur net prieš vaiko gimimą (lyties nustatymas ne problema) jau prognozuojama, ant kokių konvejerių jį reiks padėti, o kai kuriose kultūrose – su kuo suporuoti.
Tapom konvejerių civilizacija, vienu metu esam ir konvejeriai, ir daiktai ant konvejerio. Konvejerių žmogui geriau nemąstyt, nes patogiausia keliauti šia transporto priemone kartu su kitais ir su be skaičiaus besidauginančiais daiktais. Retas sugeba nulipti nuo konvejerio ir bandyti tapti kitoks, savitas, nors tie mūsų apibrėžtų laikinų būtybių savitumai, originalumai yra labai iliuziniai.
Konvejeris yra ir mokymo sistema, nors labai palyginti sovietų laiką su dabartiniu man stigtų empirinės patirties, bet principas išlieka tas pats. Mokantis mokykloje žinojau, ko noriu, ką veiksiu, nors tai tik iš dalies išsipildė. Tas žinojimas veikė ir neigiamai – kankino aibė tuščių pamokų, kurios buvo neįdomios (arba reto nuobodumo netalentingi mokytojai) ir jaučiau, man bus nereikalingos ateityje, kėlė slogutį ir sugaišto laiko pojūtį. Sovietų ideologija veikė – tai buvo kitas konvejeris, bet, kaip parodė nepriklausomybės atkūrimas, jo poveikis nebuvo toks baisus, kaip galėjo pasirodyt normaliam žmogui iš supuvusio Vakarų pasaulio.
Konvejeris yra ir bet kokios politinės ar religinės pažiūros, tikėjimas dievais, pranašais ar politikos lyderiais. Karjeros kelias taip pat yra žiaurus konvejeris šiais sudėtingais laikais, kai perteklinė informacija ir troškimai (dažnai geresnio, turtingesnio, ar net prabangaus gyvenimo) loja, urzgia ir puola lyg piktų šunų ruja.
Regis, artėja ir kitoks laikas, kai į tuos kartais nekenčiamus ar nematomus konvejerius daugeliui teks įsikibti nagais ir dantimis, nes į jų vietas pretenduoja beveidis, negailestingas ir efektyvesnis už homo sapiensų darbą dirbtinis intelektas.
Ir baisiausia, kad yra nedaug būdų, kaip nulipti nuo to konvejerio ir atsistoti, pavyzdžiui, ant žalios ir gyvos žolės. Ir su ironija ar ateities baime regėti tuos milijonus, nežinia kur keliaujančius konvejeriais.
Ir nereikia būti pranašu, kad žinotum ir nujaustum, jog pasaulis per labai trumpą laiką žiauriai pasikeis.
x x x
Ir žodis duš į lietų
lietus suduš į žodį
išseks pavasario žodynas
o plačios upių žiotys
rudenę jūrą sieks kaip siekė
Ieva nuo obelies apvalų obuolį
ir kai atrodys – nieko nebelieka
pasaulis blykstels žiauriai tobulas
