Eseistikos etiudai ir vienas trieilis
APIE KŪRYBOS KRIZES
Kūrybinė krizė – lėkštokas apibrėžimas, nes daugeliui tų būsenų nėra kalbos atitikmenų. Ir jokių vienareikšmiškų atsakymų.
Galbūt rimčiausia krizė – kai nesugebi įveikti, suvaldyti medžiagos, esi bejėgis ją kaip nors „įformint“, nors ji tavyje egzistuoja, realiai apčiuopiama; kartais regi vaizdus, žodžius, jų formas, spalvas, semantinius gylius ir etc. Galbūt ta negalia kyla iš mūsų galimybių – kiekvienas gal realizuoja vos kelis procentus to, ką turi savy ir teoriškai gali padaryt.
Kitas aspektas – nepasitenkinimas tuo, ką padarei ar darai – per didelis savikritiškumas kartais pradeda naikint kūrybos procesą. Be to, veikia kontekstas (pasaulinis) puikių kūrinių, kuriuose jau „viskas“ parašyta (nutapyta, išfotografuota, etc.) – tad dar iškyla prasmės-beprasmybės problema. Ko gero, ji skaudžiausia.
Kiti kūrybinės krizės aspektai gali būti susiję su buitimi, ligomis, nevykusiais vedybiniais santykiais, pernelyg dideliu narkotinių medžiagų, meno pasauly – dažniausiai alkoholio, vartojimu ir pan.
Ir paradoksalu – gyvenimo krizės gali padidinti „kūrybinė krizę“ arba atvirkščiai – kaip tik skatinti kūrybiškumui – esu tai ne kartą patyręs anais Vilniaus bohemos laikais, nors tos bohemos lyg nebūta – jau išnykus….
Kūrybinės krizės yra dažnas reiškinys, manau, kad jos būtinos, jos gali padėt tobulėt, kritiškai, iš šalies pažvelgt į save. Pagaliau tas krizes gali iššaukt ir kolektyvinės pasąmonės dalykai, individuali psichofizinė prigimtis, net visuomenės būsenos (politika, ekonomikos perturbacijos, gamtos naikinimas).
Bet kokia krizė pagaliau yra kelias, kelio variantas, ir tuo keliu reikia mokytis eiti, nors jis pilnas kryžkelių ir aklikelių.
PERMAINŲ PASAULIS
Pasaulis visad mainės.
Bet tokių permainų, kurios vyksta, kaupiasi dabar, dar nebuvo.
Technologijos užkariauja viską – karą ir buitį, kosmosą ir mikropasaulį.
Dirbtinis intelektas šaknijasi visame ir visur; kadaise buvę fantastika (Švarcenegerio herojus…) mašinų karai – oro, vandens ir antžeminių dronų – tapo realybe Ukrainos kovoje prieš orkus…
Bus tik du pagrindiniai gyvenimo / išgyvenimo būdai naujausių laikų permainų pasaulyje – maksimaliai panirti į tas technologijas, bėgti su jomis į ateitį / prapultį? – ar – atsitolinti nuo to, jei dar įmanoma, ir gyventi lėtą laiką, paprastą gyvenimą, tose pusgamtės salelėse, kurios dar išliko.
Bet galbūt ir tas atsitolinimas tėra eilinė utopija, nes yra grėsmė, kad permainų pasaulis nepakęs ir nepaleis tų, kurie jį ignoruos.
PRISIMENU PRAĖJUSĮ VIDUVASARĮ
Aušta virš rūko…
Balto vieškelio dulkėm
Naktis eina namo
