Nežinios, neapibrėžtumo bei nerimo atmosferą kurianti šalies sveikatos priežiūros įstaigų reforma, gydytojų trūkumas ir jų keliamos sąlygos jungiasi į pavojingą darinį – ligoninių darbo paralyžiavimą. Tą rodo situacija Zarasų, Raseinių rajonų ligoninėse.
Kaip tokius įvykius vertina Biržų ligoninėje dirbantys gydytojai, ŠR kalbėjosi su savivaldybės tarybos nariais gydytojais chirurgais Daliumi Jakubėnu, Leonidu Sologubovu, Nerijumi Ubartu bei privačios medicinos įstaigos vadove Elena Šakeliene.
Gydymo įstaigos virsta politinių žaidimų aikštelėmis?
Sveikatos sfera – itin jautri, nes pirmiausia liečia žmones, kuriems reikia pagalbos.
Gydytojai taip pat yra žmonės, kamuojami ir sveikatos, ir jos priežiūros sistemą krečiančių bėdų.
Tačiau galutinė grandis sistemoje vis tik yra pacientas, kuriam pagalbą teikti gydytojai yra prisiekę nežiūrėdami nei tautybės, nei rasės, juolab religinės ar politinės priklausomybės.
Įvykiai šalyje klostosi taip, kad gydytojai tarsi ima „mojuoti skalpeliais“ – keldami tam tikrą nepasitenkinimą traukiasi iš darbo arba grasina tą padarysiantys.
Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, nepatenkintų sveikatos centrų steigimu.
„Iš ligoninės išėjus 12 gydytojų ir ligoninės vadovui, nebeveikia didžioji dalis įstaigos.
Terapijos, reanimacijos skyriai uždaryti, dienos chirurgija paralyžiuota, rasti neužrakintą gydytojo kabinetą – nelengva misija“, – pranešinėjo žiniasklaida.
Dar neišsprendus medikų trūkumo Zarasuose, kilo rizika, kad iš dar vienos Lietuvos ligoninės pasitrauks būrys gydytojų. Raseiniuose tarp ligoninės medikų ir savivaldybės kilo ginčas dėl vykstančio konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, 7 specialistai pateikė prašymus išeiti iš darbo, kiti žadėjo tą padaryti.
Priežastis – gydytojų manymas, kad ligoninės vadovo konkursas gali būti neskaidrus.
„Nedarykime gydymo įstaigų politinių žaidimų aikštele“, – į visas savivaldos institucijas kreipėsi sveikatos apsaugos ministras, raginęs mąstyti apie pacientus, griaunamą jų pasitikėjimą.
Apie protestus nėra kada galvoti
Biržų ligoninė taip pat yra reformos taikinyje – dar kybo grėsmė ir virš Chirurgijos, Reanimacijos skyrių, kurių darbui itin svarbu palaikyti gydytojų komandą. Jaučiamas ir kitų specialistų trūkumas – gydytojus kaip išmanydamos vilioja kitų periferinių rajonų ligoninės, o jauni specialistai diktuoja savo sąlygas. Sprendžiant ligoninių likimą ministerijos ir Seimo sluoksniuose neišvengiamas politinis elementas, kuris Biržuose ryškiai juntamas regint situaciją Pasvalio ligoninėje – Seimo Sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo „tėvonijoje“.
Nežiūrint politinių aplinkybių ir įtampos, Biržų gydytojai stengiasi dirbti ir adekvačiai vertinti „kojomis“ protestuojančių kitų rajonų kolegų veiksmus.
„Koks čia gali būti vertinimas, kai turime „arti“ – dengti vieni kitus. Ypač turime stengtis mes, „seniai“ – jaunų specialistų trūksta, jaunimui reikia pinigų, jie gali lakstyti, reikalauti tokių atlyginimų, apie kuriuos senieji daktarai negali ir pagalvoti… Galima sakyti, kad čia neteisybė, kad jaunimas nėra kokie nors beglobiai, galima protestuoti… Sveikatos apsaugos sistemoje visiška netvarka – irgi galima piktintis, protestuoti. Tačiau mes, kol galime, privalome dirbti – protestams nėra laiko“, – sako gydytojas traumatologas D. Jakubėnas.
Iš darbo negalima daryti politikos, reikia galvoti apie žmones
Jaunas gydytojas chirurgas Nerijus Ubartas sako, kad gydytojai turi teisęs rinktis, kur dirbti, ieškoti palankesnių
sąlygų. Anot N. Ubarto, gydytojai gali rinktis protesto formas, skelbti streikus, tačiau tai nesuderinama su įstaigų darbo trikdymu.
„Zarasų ligoninės gydytojų elgesys man nesuvokiamas. Palikti žmones be skubios pagalbos – nepateisinama. Ne tam mes mokėmės, kad šitaip galėtume elgtis“, – teigia gydytojas N. Ubartas.
Kitas gydytojas chirurgas Leonidas Sologubovas sako, kad tokias situacijas kaip Zarasuose ar Raseiniuose gali kurti gydytojai, nes jų trūkumas labai didelis. Tad jie ir bando diktuoti sąlygas, tarp jų ir politines.
„Gydytojai privalo dirbti savo darbą ir nedaryti iš jo politikos“, – teigia gydytojas L. Sologubovas.
Šeimos gydytojų centrui vadovaujanti gydytoja Elena Šakelienė sako visada pirmiausia galvojanti apie žmogų ir negalinti teisinti ligoninių darbą trikdančių gydytojų veiksmų.
„Mes, gydytojai, turime rūpintis žmonių gyvenimu, o ne patys jį paralyžiuoti. Žmonių gyvenimas, susidūrus su sveikatos bėdomis, yra be galo sunkus – sudėtingas kelias iki šalyje teikiamų paslaugų, daugybė sunkiai išpildomų reikalavimų. Tad ar mes, gydytojai, dar turime teisę tą gyvenimą dar labiau apsunkinti, kad žmogus liktų be pagalbos?“ – kalba gydytoja E. Šakelienė.
