Knyga, kuri nustebina
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Radvilų menėje pristatyta istoriko, diplomato, rašytojo Alfonso Eidinto monografija „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“.
Pirmiausia norisi pasakyti svarbiausia: tokios solidžios E. Galvanausko gyvenimo istorijos nebuvo. Kiek daug faktų, situacijų, vieno žmogaus vertės, indėlio buvo nutylėta.
Kaip sakė renginio moderatorė Edita Lansbergienė, net „Vikipedijoje“, kur dažniausiai ieškome informacijos, apie Ernestą Galvanauską, kaip pagrindinį Klaipėdos krašto prijungimo strategą, nutylėta, minima tik Galvanausko vyriausybė.
Ko gero, nauja ir tai, kad iki šiol daugiau akcentuojame 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarus Alfonsą Petrulį ir Jokūbą Šerną (bent jau per šventes), o Ernestas Galvanauskas, keturių vyriausybių premjeras, buvo minimas šalia kitų biržiečių, valstybės kūrėjų – brolių Yčų, K. Šakenio, V. Petrulio ir kaip Čypėnų respublikos vienas iš kūrėjų.
Manyčiau, gavome rimtą užduotį – aktualizuoti, iš naujo įvertinti Ernestą Galvanauską.
Diskutuota ir dėl atminimo įamžinimo.
Galbūt reikėtų organizuoti profesoriaus Alfonso Eidinto susitikimą su vabalninkiečiais dėl gatvės pavadinimo / pervadinimo. Idėja Vabalninko kultūrininkams.
Ernestas Galvanauskas – 1919-1924 m.
Nepriklausomos Lietuvos tikrasis lyderis
Pokalbyje daugiausia kalbėta apie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą. Kai kurios situacijos – Seimo, partijų peštynės, gerų idėjų blokavimas, konkurencija – stulbinančiai primena šiandieną. Daug komiškų situacijų iš valstybės reprezentavimo užsienyje, kur E. Galvanauskas turėjo subtiliai mokyti lietuvius etiketo, aprangos detalių, laikysenos.
Bene labiausiai stebino E. Galvanausko intelektas, universalumas ir drąsa rizikuoti, ryžtis, kai politinės, biurokratinės kliūtys stabdė svarbius pažangos veiksmus. Tai istorijos, kaip buvo įkurtas Kauno universitetas, sukurta nacionalinė valiuta.
Apie litą būtina plačiau! Alfonsas Eidintas rašo: „Galvanauskui paskyrus Vytautą Petrulį finansų ministru, savo pinigų įvedimo darbai tiesiog užvirė: buvo sudaromos sutartys su užsienio įmonėmis dėl lietuviškų banknotų spausdinimo, sparčiai organizuojamas Lietuvos bankas, platinamos jo akcijos, įvedamas sąskaitinis litas, rengiamos auksinų keitimo į litus taisyklės, pertvarkomi mokesčiai ir kita. Nepraėjus nė pustrečio mėnesio nuo Petrulio ministravimo pradžios litas pradėjo savo gyvenimą (p. 109)“. Ar galite įsivaizduoti – du biržiečiai organizavo lietuviško lito gyvenimą, įveikė visus prieštaravimus!
Užtenka tiek, kiek padarė
Siūlant Lietuvos prezidentą, net tris kartus svarstyta Ernesto Galvanausko kandidatūra.
Ar tapęs prezidentu, būtų padaręs daugiau? „Užtenka tiek, kiek padarė“, – atsakė profesorius A. Eidintas. Klausytojus domino E. Galvanausko santykis su gimtine.
Po dvylikos metų grįžęs iš užsienio, E. Galvanauskas pirmiausia aplankė Zizonis. Prisiminimų likę ir laiškuose, rašytuose iš Madagaskaro.
Susitikime dalyvavęs Ernesto Galvanausko brolio Adolfo anūkas, finansininkas Gintautas Galvanauskas prisiminė savo biržietiškas patirtis ir papasakojo Petro Kalpoko (nuo Kvetkų!) paveikslo istoriją. P. Kalpoko nutapytas Ernesto Galvanausko portretas netikėtai rastas KTU palėpėje, eksponuojamas universiteto bibliotekoje. Filmo vertas siužetas, kaip susitinka biržiečiai.
Susitikimas su knygos autoriumi ir su istorija įvyko. Pagrindinis personažas – Ernestas Galvanauskas iš Zizonių, amžino poilsio atgulęs Prancūzijoje, Eks le Beno kapinėse. O profesorius Alfonsas Eidintas labai džiaugėsi mėlynomis scilėmis iš E. Galvanausko kiemo Zizonyse. Pradžia, kurios jokie madagaskarai, paryžiai neištrins.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
