Antradienį, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ pristatyta atnaujinta „Okupacijos ir laisvės kovų“ ekspozicija, kurioje išplėsta ir išryškinta Biržų žydų Holokausto istorija.
Ekspozicija muziejuje „Sėla“ praplėsta ir atnaujinta Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos bei Biržų rajono savivaldybės lėšomis. Lėšas Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijai aukojo ir rinko užsienyje gyvenantys Biržų žydų palikuonys ir kiti jų tautiečiai, kurie stengiasi išsaugoti tautos atminimą ir paveldą Lietuvoje. Jų pastangų dėka mūsų šalyje pamažu atsiranda tokie atminimo ženklai, kaip Pakamponių memorialas ar Šeduvos žydų muziejus.
Šiuolaikinių technologijų dėka renginyje galėjo dalyvauti ir už tūkstančių kilometrų gyvenantys šių veiklų iniciatoriai, rėmėjai bei konsultantai – Glenda ir Abelis Levittai, Jonathan Dorfan, Mannie Olswang.
Renginyje dalyvavo Izraelio valstybės nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas, konsulas Shimon Pesach, Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos atstovai Vidmantas ir Merūnas Jukoniai, žydus gelbėjusios Valintėlių šeimos atstovė Vitalija Pociūnienė, ekspoziciją ir interaktyvų turinį kūrusios įmonės „MultimediaMark“ vadovas Vytautas Švėgžda, muziejaus bendruomenės bei visuomenės atstovai.
Konsulas Shimon Pesach kalbėjo apie skaudžią Lietuvos ir Biržų žydų bendruomenės tragediją, sveikino muziejaus pastangas išsaugoti žydų kultūros ir paveldo objektus, šviesti visuomenę. Savo kalboje diplomatas kelis kartus pabrėžė, kad niekada niekada daugiau tokios tragedijos neturi pasikartoti.
Iš Izraelio nuotoliu kalbėjusi Glenda Levitt prisiminė susitikimus Biržuose, žmones, diskusijas dėl žydų atminimo vietų, Pakamponių memorialo projektą ir viziją, kuri šiandien tapo realybe – Biržų žydų bendruomenės įamžinimą muziejaus ekspozicijoje. Ji taip pat dėkojo visiems, pasidėjusiems prie šių darbų įgyvendinimo.
Apie ekspozicijos kūrimą, idėjas, pasirinkimus ir galimybes pasakojo muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė. „Ši ekspozicija nėra pabaiga, ji turės tęsinį. Karo grėsmė yra didelė, tai mes jaučiame, todėl žydų istorijos naratyvas atsispindės ir kitose „Okupacijos ir laisvės kovų“ ekspozicijos dalyse“, – sakė E. Lansbergienė. Direktorė pasakojo, kaip struktūriškai sudaryta ekspozicija, kokie eksponatai, istorijos, priemonės ar multimedija tam panaudota, kokia kuriama emocinė aplinka.
Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Vidmantas Jukonis kalbėjo apie žydų atsiradimą Biržuose, bendruomenės raidą amžių bėgyje, žydų žūtį 1941 metų rudenį. V. Jukonis priminė žydų tautos nuopelnus įvairiose srityse, praradimus, kuriuos patyrė Europa ir visas pasaulis po Holokausto tragedijos.
Savo mintis apie parodą, bendravimą Biržuose, tautas vienijančius dalykus, pareigą išsaugoti atmintį iš Izraelio nuotoliu išsakė Jonathan Dorfan, Mannie Olswang, taip pat administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė. „Svarbu yra kalbėtis ir diskutuoti, prisiminti, kas nepatogu ir negera, bet kas tikrai buvo“, – pabrėžė J. Bagamolovienė. Emocingai ir poetiškai kalbėjo Merūnas Jukonis, primindamas visą penkiolikos metų laikotarpį, kada buvo rimtai atsigręžta į Biržų žydų palikimą ir jų atminimo prikėlimą.
Daug gerų žodžių ir padėkų iš svečių už ekspozicijos sukūrimą ir pateikimą sulaukė muziejaus direktorė Edita Lansbergienė bei pavaduotoja Emilija Raibužytė – Kalninienė, už bendradarbiavimą ir pagalbą kuriant Pakamponių memorialą dėkota tuometinei Biržų savivaldybės merei Irutei Varzienei.
Anot vienos iš ekspozicijos videoinstaliacijos bei renginį papildančios fotografijų parodos „Stalčiai“ kūrėjos Emilijos Juršėnienės, meninius sprendimus jai ir bendraautoriui Linui Augučiui padiktavo darbas su senomis nuotraukomis, jų perfotografavimas klasikine analogine juosta, suvokimas, kad nuotraukose matomi paveikslai kažkada buvo gyvi žmonės, jų ir mūsų gyvenimo lūžių sugretinimas, noras pasipriešinti užmarščiai.
Parodos moto parinkti kultūros istoriko Aurimo Švedo žodžiai apie praėjusį šimtmetį, neretai vadinamą kraštutinumų ir žiaurybių amžiumi. „…mūsų pareiga pasirūpinti, jog praeitis liktų atvira naujiems klausimams ir interpretacijoms, mes privalome pamėginti perprasti žmones bei jų jausenas, mąstymą, poelgius ribinėse situacijose“, – sako istorikas, tarsi kviesdamas nepamiršti, jog neapykanta kitai tautai bei genocidas ir šiandieniniame pasaulyje vis dar gyvi, vis dar šalia mūsų.
1945 m. sausio 27 dieną buvo išlaisvinta Aušvico (Auschwitz-Birkenau) koncentracijos ir naikinimo stovykla Lenkijoje. Ši stovykla –didžiausia tokio tipo stovykla, kurioje nužudyta daugiau nei 1,1 milijono vyrų, moterų ir vaikų. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja sausio 27-ąją paskelbė Holokausto aukų atminimo diena.
Holokaustas – ideologinis ir sistemingas Europos žydų persekiojimas ir žudymas, nacistinės Vokietijos režimo ir vietos kolaborantų vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
Skaičiuojama, kad nuo 1933 m. iki 1945 m. buvo nužudyta daugiau nei 6 milijonai žydų ir apie 5 milijonai kitų žmonių vien dėl rasinių, politinių, ideologinių, religinių ir kitų priežasčių. Didelę nužudytųjų dalį sudarė romai, žmonės su intelekto sutrikimais, disidentai ir homoseksualūs asmenys. Iš jų daugiau nei 1 milijonas buvo vaikai.
