Išbandymas valdžia ir galia
Galvodama apie politinę situaciją Biržuose, netikėtai prisiminiau Dantės „Dieviškąją komediją“ (1321 m.!). Kuriame pragaro rate kenčia politikai? Taigi vos ne baisiausiame, aštuntame iš devynių. Kartu su apgavikais, sukčiais, veidmainiais, astrologais. Tokie baisūs, manau, nesame, bet prisiminti verta, nes pragaras pirmiausia yra metafizinis.
„Gyvenimo nuėjęs pusę kelio…“, poetas / poemos veikėjas atsiduria tamsiame miške. Lietuvos savivalda irgi mini kadencijos pusiaukelę. Tik ne Biržai. Mes nesureikšminam, neminim, nesvarstom, nediskutuojam, neinformuojam. O vis dėlto, manyčiau, tokie stabtelėjimai būtų svarbūs. Tai kokioje situacijoje esame, kokia ta Biržų valdančioji koalicija?
Keista ir nauja, kad nebuvo jokios premjero oficialios darbotvarkės, į objektus vyko tik socdemai, tai gal čia partinis renginys?
Bet tarybos posėdyje, kalbėdamas apie Mero fondą, meras minėjo ir premjero vizitą?
Teigiama yra tai, kad pakankamai sėkmingai tęsiami praėjusioje kadencijoje suplanuoti arba pradėti projektai. Ir niekas jau neprisimena, kas ten kada ką sugalvojo. Pačiam girtis negražu, „atgimiečiams“ irgi liežuvis neapsiverčia, kad ir kaip mus bandoma supiršti. Gal tai normalu? Tik, manau, nelabai gražu, kai į verslo forumą Biržuose atvyksta Lietuvos premjeras, kad pasakytų, kokie svarbūs yra regionai. Vietoj to, kad išlydėtų žuvusius JAV karius.
Suprasčiau, jeigu atvežtų naujieną apie Biržuose statomą gamyklą, – politinė reklama niekam nesvetima. Bet labiausiai nustebino, kad statomą sporto salę premjerui aprodė Biržų socdemų elitas – meras, administracijos direktorė. O tai kaip valdančioji koalicija, kur vicemerai? Sporto salė bus kitų rinkimų socdemų arkliukas? Šiaip jau demonstruojama begalinė valdžios santarvė, kartais renginiuose atrodo, kad tuoj tuoj vice padės galvą ant mero peties! Keista ir nauja, kad nebuvo jokios premjero oficialios darbotvarkės, į objektus vyko tik socdemai, tai gal čia partinis renginys? Bet tarybos posėdyje, kalbėdamas apie Mero fondą, meras minėjo ir premjero vizitą? Liberalai, „valstiečiai“ jaučiasi gerai? Valstiečių deleguotas vicemeras beveik nematomas ir negirdimas, o jeigu prasižioja, tai dažniausiai kalba kaip VVG atstovas. Vicemerė, kaip girdisi, vadovauja Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, švietimo vadovų pasitarimams. Rimtai reikėtų svarstyti skyriaus vedėjo pareigybės reikalingumą. Valstiečių frakcija turi maištininką; Audrys Šimas, naudodamasis Seimo nario patirtimi, pabrėžtinai mandagus, kartais įdomiai ironiškas, turintis atskirą nuomonę. Aišku, dažnai tai tik žaidimas, strateginiais klausimais – monolitas garantuotas. Kokie yra liberalai aš nežinau. Jokie?
Ir aš manau, kad labai gerai suveikė tas stresas, sveikatos reforma: pagaliau Biržuose ir didžiųjų operacijų skaičius atitinka reikalavimus, ir tomografas įsigytas, ir reanimacija moderni, ir reikalingi gydytojai priima (nors ir retokai). Reikėjo ir savivaldybės, ir buvusios konservatorių Vyriausybės pagalbos (beje, A. Veryga neleido pirkti tomografo).
Apie galimus viešus – privačius interesus, atšalimą
Maištininką turi ir didžiausia, galingiausia, labai pagražėjusi socdemų frakcija. Tiesa, tarybos narys Nerijus Ubartas labiausiai maištauja, kai svarstoma Biržų ligoninės veikla. Paskutiniame Tarybos posėdyje gydytojas Nerijus rėžė aštrią kritiką konkrečiai ligoninės direktoriui Petrui Bimbai. Netgi pasakė, kad direktorius galimai netinkamas pareigoms. Kalba buvo emocionali, aistringa. Pagirtinas rūpestis! Bėda tik, kad iš Biržų ligoninės N. Ubartas išėjo po konflikto su direktoriumi. Kyla klausimas, ar gydytojas N. Ubartas gali būti objektyvus? Jeigu tikrai rūpi Biržų ligoninės reikalai, kodėl jų nesvarsto, nesprendžia valdantieji, juk N. Ubartas koalicijos narys? Tai rimta. Meras atsakingas už sveikatos apsaugą ir vadovų veiklą. Bet meras tyli! Tai kokia žinia pasiųsta žmonėms?! Kuo tikėti – N. Ubartu, kad viskas blogai, ar P. Bimba, kad viskas gerai? Situacijos niekas nekomentavo. Pakartosiu – gero gydytojo, socdemų frakcijos nario praradimas yra didelis socdemų pralaimėjimas, bet dar blogiau, kad ir toliau situacija visiškai nevaldoma.
Šįkart kalbu apie daugumą, nes jie turi daugiausia valdžios ir galios spręsti, rodyti pavyzdį, jiems leidžiama nesilaikyti reglamento. Vis dėlto ir mažumos atstovas Liutauras Variakojis, mano galva, neturėtų tokiomis formomis, taip aktyviai auklėti tarybos narių ir vertinti įmonės, kurioje dirba žmona. Apie mūsų frakcijos problemas pakankamai prikalbėjo kiti, jeigu ką.
Paskutiniame Tarybos posėdyje gydytojas Nerijus rėžė aštrią kritiką konkrečiai ligoninės direktoriui Petrui Bimbai. Netgi pasakė, kad direktorius galimai netinkamas pareigoms. Kalba buvo emocionali, aistringa. Pagirtinas rūpestis! Bėda tik, kad iš Biržų ligoninės N. Ubartas išėjo po konflikto su direktoriumi. Kyla klausimas, ar gydytojas N. Ubartas gali būti objektyvus?
Svarbiausia lojalumas – paklusnumas – nuolankumas?
Atrodo, kad dabar gero tono ženklas, būtinybė kritikuoti buvusią vyriausybę (vis dar!) ir girti naująją, nors kol kas nėra už ką. Protestai Vilniuje tęsiasi, reformos ir pažadai stringa, koalicijos partnerių nuomonės dažnai skiriasi ir t. t. Vis dėlto Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba sakė, kad praėjusios Vyriausybės reikalavimai buvo pertekliniai, bet dabar, tikėtina, viskas bus gerai. Klausimas buvo ne apie tai. Klausimas buvo apie Biržų ligoninės realų pasirengimą rimtai dirbti saugioje, aprūpintoje aplinkoje, išsaugant daugiaprofilinę ligoninę. Ir aš manau, kad labai gerai suveikė tas stresas, sveikatos reforma: pagaliau Biržuose ir didžiųjų operacijų skaičius atitinka reikalavimus, ir tomografas įsigytas, ir reanimacija moderni, ir reikalingi gydytojai priima (nors ir retokai). Reikėjo ir savivaldybės, ir buvusios konservatorių Vyriausybės pagalbos (beje, A. Veryga neleido pirkti tomografo).
Apskritai, klausant įstaigų, įmonių ataskaitų, nustebino begalinis dėkingumas valdžiai, problemų praktiškai jokių. Žodžiu, Biržuose raudonasis rojus, ne kitaip. Tuoj grįšime prie buvusios formulės: „Dėkoju partijai, vyriausybei ir asmeniškai merui“. Šiaip jau šiai valdžiai pasisekė – pinigų yra, strategija yra, veiklos suplanuotos, kasdienybės ritmas ramus, daug išeinančių į pensiją, naujų konkursų. Svarbu visko nesuknisti ir ramiai gyventi. Desovietizacijos įstatymo nesureikšminkim.
Tai grįžkime prie Dantės Aligjerio „Dieviškosios komedijos“. Dantė – per 600 metų nuo mūsų, o aktualijos tos pačios. Žmogaus sielos anatomija nesikeičia. Anot Pauliaus Gritėno, „išbandymas valdžia yra vienas stipriausių žmogui pasiūlomų narkotikų“. Ir baimė prarasti nulemia viską?
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė
