Iškart prisipažinsiu, kad esu tik įvairių gyvenimiškų procesų stebėtojas, neturintis jokių atestatų ir sertifikatų, suteikiančių man galimybę profesionaliai įvertinti kad ir seniūnijos kelių būklę. Kitaip tariant – šalia procesų esantis asmuo, neva galimai protauti galintis ir, atsižvelgdamas į su gamtiniais reiškiniais susiduriančių meteorologų prognozes, užsakyti turintis seniūnijos kelių priežiūros darbus.
Ir vėl turiu prisipažinti, kad kelių priežiūros klausimu mūsų Savivaldybės vadovai ir specialistai mumis, kaimo grumsteliais, labai pasitiki – kasmet skiria pinigus pagal seniūnijos kelių ilgį ir gyventojų skaičių, organizuoja kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros konkursus bei… laukia rezultatų.
Dėl rezultatų tai, prisipažinsiu, dažnai susimaunam… Pirmiausia, žinoma, žiūrim į kalendorių, po to keliam akis į dangų, įbedam nosį į artimiausios savaitės prognozes, tada susikaupę renkam rangovo telefono numerį ir pradedam derėtis. Derybos būna arba jau pavėluotos, arba dar per ankstyvos, arba ne nuo mūsų norų technika ima streikuoti.
Jei technika burzgia, virš galvų žydras dangus, B. Medinis artimiausias kelias dienas nežada švaistytis laistytuvu, žiebiam… na, žalią šviesą, ir judam pirmyn.
O per pastaruosius 15 asmeninių oro – kelių būklės – greiderių judėjimo trajektorijų stebėjimo metų galiu daryti tokias išvadas.
Dažniausiai kelius greideris kutenti pradėdavo balandžio mėnesį – išėjus pašalui, pradžiūvus užmirkusioms kelių vietoms. 2010 m. pirmas greideriavimas Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje atliktas balandžio 14 d., 2011 m. – balandžio 13 – 14 d., 2012 m. balandžio 13 d., 2013 m. – balandžio 24 – 25 dienomis, 2023 m. – balandžio 6 – 7 dienomis.
Nuo 2014 metų keliai greideriui įkandami pasidarė jau kovo mėnesį. 2014 m. pirmas kelių pakasymas įvyko kovo 10 d., 2015 m. – kovo 17 – 19 d., 2016 m. – kovo 18 d., 2019 m. – 29 d., 2020 m. – kovo 19 – 21 d., 2021 m. kovo 29 d., 2022 m. – kovo 21 – 23 d., 2024 m. – kovo 4 – 5 dienomis.
Labai šilti buvo 2017 – 2018 metai, kai greideriuota buvo 2017 m. sausio 2 d., o 2018 m. – sausio 6 d. Tai vienetiniai atvejai, tačiau labai pagerinę kelių būklę prieš atsėlinant šaltukui.
Po gero pavasarinio greideriavimo darbai vasarą būna rizikingi, nes dažniausiai būna per sausa. Rudeniop greideriuojama ir rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesiais. Paskutiniai greideriavimai beveik visais metais būdavo iki lapkričio vidurio.
Ūkininkai sako, kad rudenį žemę geriau tik suknisti, nei pavasarį dailiai suarti. Tuo tarpu greideriavimas veikia, mano asmenine nuomone, kardinaliai atvirkščiai – pavasarį galima braukti ir šlapesnius kelius, nes saulė ir vėjas staigiai juos išdžiovina, o atlikus savalaikį giluminį greideriavimą kelio pagrindas suformuojamas visam sezonui, o jei dar po lietučio pavyksta greideriavimą pakartoti – pasaka. Be to, per pastaruosius trejetą metų labai greit kelius išdžiovina šaunusis trio – saulė, vėjas ir naktį minusinė temperatūra. Tada iš ryto dar pašalas, o po pietų dar šlapia, ir reikia gaudyt greideriavimui skirtas net ne valandas, o valandų dalis. Žinia, pagrindinė gero greideriuojamo ir efektą duodančio kelio sąlyga – žvyro kiekis, esantis ant konkretaus kelio.
Mūsų rajone visur likę nebe žvyrkeliai, o gruntkeliai, ir tą visi turime suprasti. Papilio krašte – akmenynas, mūsų pusėj – juodžemis putoja ir molis verčiasi. Bet žvyro visas rajonas ant kelių neturi. Nugyvenom per 30 metų. Gerbiamas savivaldybės melioratorius R. Šikšnys sako, jog kelias nusidėvi per 12 metų. Pagal jo metodiką mes visus kelius triskart nudėvėjom ir rėkiam, kad „blooogi keeliaiii“.
Palyginimui nudėvėkit apatines kelnaites tiek, kad iš jų paliktų tik trumpikių gumytė, ir po to stebėkitės, kad jus nuogalium ar nudistu vadina… Tokia mūsų rajono kelių būklė. Likusi gumytė. Kai kur ir ji jau – įtrūkusi…
Be to, ir ant Via Lietuva (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) kelių žvyro nė su mikroskopu neberasi. Ir mes jokios įtakos jų priežiūrai neturime arba tik kaip paprasti piliečiai galime internetu pranešti apie blogą kelią. Taip, Savivaldybės taryba patvirtina prioritetinius rajono kelius, kurie turėtų būti asfaltuotini prioriteto tvarka, tačiau tai tik rekomendacijos, be realių galimybių prisidėti finansiškai.
Kalti lieka visi – ar jie būtų seniūnai, ar statybininkai, ar geltoni, ar žali, ar raudoni (čia pagal Trispalvę), nes keliams pinigų yra, tik jų kiekio nepakanka. Todėl dažnas seniūnas tik nusivylusių gyventojų žaibolaidžiu ir psichologu dažnai pabūna, nes mūsų, grumstelių, tokia dalia – išklausyti visų, padūsaut kartu. O, žiūrėk, ir palengvėja…
Giedrius Kubilius, Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas
