1. Panašumo dėsnis
Į savo gyvenimą visuomet pritraukiame būtent tokį žmogų, kokie esame patys savo esme. Jei jus netenkina jūsų aplinka, pažvelkite į savo vidų. O jeigu manote, kad jums sekasi sutikti puikius žmones, tai tik todėl, kad patys tokie esate. Tad jei trokštate pritraukti į savo gyvenimą vertą žmogų, pirmiausia patys juo tapkite.
2. Priežasties ir pasekmės dėsnis
Ką duodame – tą ir gauname. Elkitės su partneriu taip, kaip norėtumėte, kad jis (ar ji) elgtųsi su jumis.
3. Meilės dėsnis
Mes visi – ir vyrai, ir moterys – giliai savyje ilgimės meilės. Meilė reiškia priėmimą, nuoširdumą, švelnumą, rūpestį, pasirengimą duoti ir prisiimti atsakomybę, patikimumą, nesavanaudiškumą, dosnumą. Kuo daugiau šių savybių puoselėjame, tuo daugiau jų sugrįžta atgal. Tokie reiškiniai kaip baimė, pavydas, priklausomybė, manipuliacijos, kontrolė, priekaištai ar nuoskaudos griauna santykius ir nieko bendro su meile neturi.
4. Žodžio galios dėsnis
Jūs žinote, kokią didžiulę jėgą turi žodis. Žodžiu galima gydyti, bet galima ir sužeisti. Stebėkite, ką sakote. Etiketės, įžeidimai, priekaištai palieka gilias žaizdas, kurias sunku užgydyti. Jie veikia negrįžtamai, nes kiekvieno žmogaus viduje gyvena vaikas, bijantis būti atstumtas. Neperpraskite savo galios jį sužeisti. Naudokite žodį tik šilumai, pagyrimams, pritarimui ir palaikymui.
5. Pasitikėjimo dėsnis
Pasitikėjimas – gyvybiškai būtinas tikrai meilei. Be jo žmogus tampa įtarus, neramus ir kupinas baimių, o kitas jaučiasi tarsi emociniame narve, kuriame trūksta oro. Pavydas – tai vienatvės baimė, žema savivertė ir meilės sau stoka. Pasitikėjimas – esminė tikros meilės dalis.
6. Nuoširdumo dėsnis
Dažnai žmonės mano, kad jei myli, vadinasi, prieš akis laukia savaime laiminga ateitis.
Tačiau meilė nėra statiška – ji panaši į augalą: arba auga ir žydi, arba vysta ir nyksta, priklausomai nuo to, kaip ją puoselėjame. Nuoširdus bendravimas – tarsi vanduo, be kurio augalas negali išgyventi. Kalbėkite vienas kitam apie savo troškimus, poreikius, jausmus ir požiūrį.
Leiskite partneriui žinoti, kad jį mylite ir vertinate. Niekada nebijokite tarti trijų stebuklingų žodžių: „Aš tave myliu.“ Nepriimkite gerumo savaime suprantamu dalyku. Kalbėkite apie savo jausmus, nebijokite partnerį per daug pagirti. Nuoširdi pagyra, kaip saulės spindulys, įpučia naujos gyvybės į santykius, nes kiekviename iš mūsų gyvena vidinis vaikas, troškęs pritarimo ir priėmimo.
7. Dovanojimo dėsnis
Mylėti – tai dovanoti dalelę savęs be jokių sąlygų ar atlygio. Jei trokštate meilės, tereikia ją dosniai dalyti. Kuo daugiau atiduodate, tuo daugiau grįžta. Meilė – tarsi bumerangas: galbūt ne visuomet grįžta iš to žmogaus, kuriam ją skyrėte, bet sugrįžta vis tiek – ir su kaupu. Svarbu prisiminti, kad mūsų meilės atsargos beribės. Jos neprarandame, kai dalijamės; vienintelis būdas prarasti meilę savyje – tai jos neduoti.
Vienas iš retų meilės išgyvenimo priežasčių – laukimas, kol pirmas pamils kas nors kitas. Tai panašu į muzikantą, kuris sako: „Grosiu tik tada, kai žmonės pradės šokti.“ Arba į laukimą šilumos iš laužo, į kurį niekada neįdėjai malkų. Tikra meilė nesidera ir neprašo mainų. Laimingų santykių paslaptis – žvilgsnį sutelkti ne į tai, ką gali gauti, o į tai, ką gali duoti.
8. Prisilietimų dėsnis
Prisilietimas – vienas galingiausių meilės ženklų, griaunantis sienas ir stiprinantis ryšį. Prisiliesti prie žmogaus – vadinasi, prisiliesti prie jo sielos. Gal todėl, kai esame įžeisti, sakome: „Neliesk manęs!“
Dažniau apkabinkite mylimą žmogų be jokio motyvo, tiesiog iš širdies, laikykitės už rankų. Londono klinikoje atliktas tyrimas parodė, kad chirurgas, kalbėdamasis su pacientais prieš operaciją ir švelniai laikydamas jų ranką, padėdavo jiems pasveikti tris kartus greičiau nei kitiems.
Kai jautriai prisiliečiame prie kito žmogaus, keičiasi ir mūsų, ir jo fiziologija – mažėja streso hormonų, nurimsta nervų sistema, stiprėja imunitetas, gerėja emocinė būsena. Sakoma, kad jei per dieną neapkabiname 7–8 žmonių, esame pasmerkti ligoms. Prisilietimas – vienas iš raiškiausių meilės ženklų.
9. Laisvės dėsnis
Jei mylime žmogų, turime suteikti jam laisvę. Laisvę rinktis, spręsti, gyventi taip, kaip jis nori, o ne taip, kaip norėtume mes. Kiekvienam reikia asmeninės erdvės. Žmonės turi jaustis laisvi santykiuose, nes kitaip jie jaučiasi įkalinti. Tikrai mylėdami, gerbiame kito poreikius ir troškimus.
Nors ne visada lengva paleisti mylimą žmogų, kito kelio nėra. Gyvenimo išmintis byloja: kuo daugiau laisvės suteikiame, tuo arčiau žmogus sugrįžta.
