Po keliolikos metų Biržų krepšinio komandai vėl atstovauja legionierius. Tiesiai iš saulėtojo Los Andželo į Lietuvą atvykusiam 25 metų Ronald Awonab Agebsar mūsų miestelyje daug kas neįprasta. Bet jis niekuo nesiskundžia ir į biržietiškas keistenybes stengiasi žiūrėti pozityviai.
Makdonaldas lauks visada
Nors R. Agebsar gimė Ganoje (Afrika), tačiau jau nuo pusės metukų augo ir gyveno JAV. Jis – JAV pilietis ir pagal gyvenimo būdą, ir pagal dokumentus. Vaikystė ir paauglystė prabėgo Sakramente, kur prasidėjo ir kelionė į svajonės išsipildymą – tapti profesionaliu krepšininku.
Šiek tiek stebina, kai žmogus iš JAV atskrenda į Europos pakrašty esančius Biržus ir kalba apie krepšininko karjerą. Atrodo, kad Amerikoje būdamas padavėju daugiau uždirbtum, nei žaisdamas krepšinį RKL lygoje. Bet amerikietis greitai išsklaidė šias abejones.
„Aš einu savo svajonės ir tikslo link – būti profesionaliu krepšininku. Noriu pamėginti, nes ne visi tokią galimybę turi, o laiko tam vėliau irgi nebus. Tuo tarpu darbas Makdonalde niekur nedings. Žiūrint net ne iš krepšinio perspektyvos, tai dauguma amerikiečių niekada nėra išvykę iš JAV, o aš nukeliavau ten, kur retas yra buvęs“, – tikino R. Agebsar.
Tiesa, Lietuva amerikiečiui nebuvo absoliutus nežinomasis.
„Lietuvos vardą buvau girdėjęs. Sakramento komandoje žaidžia Sabonis, nauja kylanti žvaigždė Buzelis, Lietuvoje buvo ir karjerą pradėjo NBA įsitvirtinęs Lamelo Ball‘as. Taip pat susisiekiau ir su kitais amerikiečiais, jau susipažinusiais su Jūsų šalimi“, – kalbėjo sportininkas.
Tinkamas nusiteikimas
Pirmą kartą Europoje viešintį amerikietį mūsų žemynas pasitiko ne tik su kitokia kultūra, bet ir su visiškai kitu klimatu. Kaip tyčia ,šiemet į Lietuvą po ilgų metų sugrįžo „žiaurė graži žeima“.
„Čia sniego tikrai labai daug, o ir šaltis neįprastas. Vis dar užsimirštu išėjęs į lauką, kad reikia pasiimti ir kepurę, ir pirštines. Tiesa, sniegą matau ne pirmą kartą. Tai trečias kartas, tačiau šis įspūdingiausias“, – kalbėjo miesto svečias.
Amerikietį labai nustebino, kad Biržuose viskas – prekybos centrai, kavinės, restoranai ir t. t. – labai anksti užsidaro, o savaitgaliais nelabai yra ką veikti.
„Kas nustebino, kad vakare viskas labai greitai nustoja dirbti, net maisto prekių parduotuvės. Apie kažkokias pramogas net nekalbu. Iš tiesų čia nelabai yra ką veikti. Bet aš nesakau, kad mano to reikia, ir tai nėra kažkoks skundimasis. Tai tik pastebėjimas. Savaitgaliais būna varžybos, paprastą dieną – treniruotės. Išvis manęs niekas per daug nešokiruoja ir nėra jokių minčių viską mesti. Taip yra todėl, kad atvažiavau su tinkamu psichologiniu nusiteikimu – supratau, kur vykstu ir dėl ko“, – atviravo „Biržų“ legionierius.
Santūrumas ir aistra
Kalbėdamas apie biržiečius ir apskritai lietuvius R. Agebsar pažymėjo, kad jie atrodo santūrūs, nelinkę labai daug reikštis. Bet iki tol, kol neatsiduria krepšinio salėje.
„Lietuviai tokie atrodo uždaresni, santūresni, bet tik gatvėje. Visai kas kita, kai jie atsiduria krepšinio arenoje. Buvau stebėti „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje su graikų komanda. Jūs turite tokią aistrą, kad net sunku tokią įsivaizduoti. Arenoje visiškai kitas pasaulis ir kiti žmonės nei kasdieniame gyvenime“, – įspūdžiais dalinosi krepšininkas.
Aistrą ir meilę krepšiniui jau pirmosiomis dienomis savo kailiu pajuto ir pats legionierius.
„Tik atvažiavus išsyk buvo pirmos rungtynės. Salė nedidukė, bet pilna žiūrovų. Per rungtynes įkroviau kamuolį iš viršaus, tai visa salė pašėlo. Žiūrovai – per pusmetrį nuo aikštelės, tau kone penkis duoda. Neįtikėtina energetika, neįtikėtinas įspūdis. Man patinka žaisti Biržų salėje“, – tikino R. Agebsar.
Cepelinai – neprastas patiekalas
Apie legionierių gražiai atsiliepia ir treneris Žydrūnas Kačinskas. Dėl amerikiečio nebuvę jokių problemų, sportininkas esąs labai savarankiškas ir apskritai kultūringas žmogus.
Pats R. Agebsar sakė, kad jis nuo mažumės buvo griežtai auklėjamas.
„Tėvai mane ir seseris auklėjo gan griežtai, nuolatos buvo primenama apie būtiną pagarbą kitam žmogui. Po sezono išsyk keliausiu į JAV aplankyti savo šeimos. Tėvai mano sprendimą išvykti palaikė, tik jiems pasirodė, kad atlyginimas mažokas. Tačiau juos galima suprasti, jie nesuvokia, kad čia, Europoje, kita sistema, kuri, manau, yra visai teisinga. Čia niekas nebus padėta ant lėkštutės. Viską reikia išsikovoti darbu ir įrodyti, kad esi vertas daugiau“, – kalbėjo amerikietis.
Klubo suteiktos sąlygos sportininką tenkina, nes, kaip minėta, jis atvyko psichologiškai pasiruošęs.
„Gyvenimas, maitinimas, sąlygos sportuoti – viskas mane tenkina, neturiu kuo skųstis. Lietuviškas maistas? Labai patiko kepta duona, cepelinai irgi nėra prastas patiekalas. Dar reikės paragauti raudonos šaltos sriubos. Alaus irgi teko paragauti – po pergalės klubas pavaišino. Rudas buteliukas su, regis, R raide. Skonis geras“, – naujas gyvenimo patirtis vardijo užsienietis.
Apie biržiečių grožį – atsargiai
R. Agebsar jau spėjo apsilankyti Vilniuje, Kaune, taip pat Šiauliuose ir Rygoje.
„Susirašiau su kituose klubuose žaidžiančiais amerikiečiais. Teko nuvažiuoti į Šiaulius. Dažnai susitikti nėra lengva. Visiems skirtingi laisvadieniai, treniruočių ir varžybų grafikai. Per šventes buvau Rygoje. Nustebino, kad kita valstybė ir jos sostinė taip arti Biržų“, – pasakojo amerikietis.
Apie lietuvių moterų grožį jaunas vyras kalbėjo pagarbiai ir atsargiai.
„Sunku man taip įvertinti. Biržuose mano amžiaus merginų nėra daug – dauguma vyresnės arba moksleivės. Kaune? Na ten jau kiek kitokia situacija“, – juokėsi Biržuose stabtelėjęs krepšininkas.
