Spaudoje pasirodžius informacijai, kad nutariau pasitraukti iš Biržų rajono savivaldybės tarybos, sulaukiau ir vis dar sulaukiu nemažai mūsų rajono žmonių, ypač jaunimo, skambučių, žinučių ir laiškų su pagrindiniu klausimu – kodėl? Nepajėgdama visiems asmeniškai atsakyti ir paaiškinti tokio savo sprendimo priežasčių ir aplinkybių, noriu tai padaryti per spaudą, kad nebūtų kuriamos nepagrįstos istorijos, įvairiausi gandai ir apkalbos.
Pirmas argumentas: NEIGIAMAI VERTINU MERO DARBĄ IR JO BEI TARYBOS ATASKAITĄ.
Dirbdama visada siekiau maksimalių rezultatų, norėjau, jog darbas neštų konkrečius rezultatus, nemėgau tuščiažodžiavimo. Šiandien aš negaliu eiti prieš save, prieš savo vertybes, prieš krašto žmonių interesus, todėl negaliu teigiamai vertinti tarybos ir mero „darbų“ bei ataskaitos. Rašau žodį „darbų“ kabutėse, nes… na, manau, ir patys suprantate. Jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų girdėjau jus, mieli biržiečiai, ironizuojant, jog meras sugeba tik padėkas teikti ir per socialinius tinklus žmones su gimtadieniu sveikinti. „O kur kiti darbai, reikalingi žmonėms, mūsų miesto ir rajono šiandienai ir ateičiai?“ – klausėte jūs. Negalėjau ir negaliu jums atsakyti, nors, būdama savivaldybės tarybos nare, turėčiau. Nėra tų darbų, nematau ir savivaldybės vadovų pastangų, kad būtų kitaip. Savivaldybės taryba irgi daugeliu atveju ne SPRENDŽIA, bet TVIRTINA jau įvykusį faktą. Mažų mažiausiai juokinga, jei ne graudu, kai tarybai svarstyti teikiamas sprendimo projektas dėl medicinos punktų uždarymo, kurie jau nebeveikia, kai kurie – net nuo 2017 metų. Ta pati situacija ir su UAB „Litesko“. Tarybos nariai 2022 metais priversti tvirtinti investicijas, kurias įmonė įgyvendino dar 2017, 2018 ar 2019 metais. Kas gali dabar atsakyti, ar tos investicijos buvo naudingos, reikalingos, būtinos? Kiek jos padidino centralizuotai teikiamos šilumos kainą gyventojams?
Antras argumentas: NEIGIAMAI VERTINU TARYBOS DARBO KULTŪRĄ.
Atėjau į savivaldybės tarybą tikėdamasi, kad visi dirbsime dėl savo rajono, dėl mūsų žmonių, tarsimės, siūlysime savo sprendimus, kad būtų priimti geriausi. Deja, tikrovė pasirodė kitokia. Kai kurie tarybos nariai, posėdžio metu šnabždasi, komentuoja, bando pašiepti, garsiai replikuoja ar net nutildo kalbantįjį. Jei pasiūlymą teikia opozicijos atstovas, galima drąsiai teigti, kad jis nebus išgirstas, net nesvarstant – naudingas jis žmonėms ar ne. Jaučiamas didelis tarybos narių priešiškumas vienas kitam, o meras visiškai nevaldo situacijos.Vis galvoju, kokį mes pavyzdį rodome krašto žmonėms su tokia savo kultūra?
Trečias argumentas: NEIGIAMAI VERTINU SAVIVALDYBĖS BENDRADARBIAVIMĄ SU VERSLU IR BENDRUOMENĖMIS.
Mūsų, Pačeriaukštės bendruomenės, bendruomeninio verslo pavyzdys puikiai iliustruoja savivaldybės tarybos bendradarbiavimą su verslu ir bendruomenėmis. Mažo kaimelio bendruomenės taryba supranta, jog kurti darbo vietas yra svarbiau, negu trinkeles kloti, bet savivaldybės taryba, atstovaujanti visam rajonui, to nesupranta. Mažo kaimelio taryba supranta, jog reikia investuoti į savivaldybei priklausantį butą ir jį remontuoti, pritraukiant 26 000 eurų ne biudžeto lėšų jo sutvarkymui. Tuo tarpu savivaldybės tarybos daugumos atstovai teškia: „O kas jūsų prašė?“ ir išsiduoda, kad pas juos niekas galimai nevyksta be išankstinių susitarimų. Apie savivaldybės ir verslo (ne)bendradarbiavimą rodo ir tas faktas, kad praėjusiais metais savivaldybės biudžete verslo skatinimui skirti 5000 eurų liko nepanaudoti, nes negauta nė viena paraiška.
Ketvirtas argumentas: NEBĖGU NEI NUO ETIKOS, NEI NUO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJŲ, TAČIAU… NUTEKĖJO PASKUTINIS MANO KANTRYBĖS LAŠAS.
Tie, kas mane bent kažkiek pažįsta, mato ir žino, kaip sunku yra būti Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininke, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke, savivaldybės tarybos nare ir plius dviejų padūkusių berniukų (metukų ir ketverių metukų) mama… Kaip visur suspėti? Jei kas nors galvoja, kad aš prie viso šito dar savo noru nusprendžiau kurti verslą, labai klysta. Bet nenorinčiam suprasti nieko neįrodysi, kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Įsitikinau, kad mūsų rajone nėra vertinamas tiesumas bei atvirumas. Aš niekada nemelavau ir atvirai pasakiau, kad mano šeimos mažoji bendrija balandį nuomojosi masažines lovas iš bendruomenės ir sumokėjo jai mokestį pagal nustatytus tarifus. Galėjau tai nuslėpti ir niekas negalėtų patikrinti, bet kaip tada galėčiau žiūrėti į save veidrodyje? Deja, mano sąžinė visiškai rami, nes niekam, visiškai NIEKAM nepakenkiau ir nepadariau žalos, o tik atvirkščiai. Aš nemoku ir nenoriu žaisti politinių žaidimų. Aš už atvirumą ir tiesą. Būtent todėl šiandien man nepriimtinas bendras darbas su ilgamečiais politikais, kurie patys manęs klausia, kodėl įmonės neįkūriau kažkieno kito vardu, ne savo arba replikuoja: „Reikia būti mažiau gerai“, na, suprask, mažiau rūpintis kitais. Kažkodėl valdančioji dauguma nepareiškė nepasitikėjimo meru, kai jis sumokėjo 12 000 eurų į kitą darbą išeinančiam mokyklos direktoriui tuo metu, kai mokyklos neišgali net tualetinio popieriaus nusipirkti. Pačeriaukštės kaimo bendruomenėje visada dirbau neatlygintinai ir dar pasiekiau, kad bendruomenė gautų pajamas iš masažinių lovų nuomos ir sugebėtų išlaikyti sukurtas darbo vietas, tačiau buvau apkaltinta viešųjų ir privačių interesų nepaisymu. Kad ir ką nuspręstų komisijos, į kurias kreipėsi savivaldybės tarybos nariai – valdančiosios daugumos atstovai, aš žinau, kad tai buvo teisinga ir garbinga, nes aš gelbėjau bendruomenę ir gyniau jos interesus, bet ne savo.
Dėkoju visiems, kurie mane palaikė, kurie vis dar palaiko, kurie parašo ar kitaip išreiškia palaikymą. Žmonės žino, jog ir toliau dirbsiu žmonėms ne tik Pačeriaukštės kaimo bendruomenėje ar Biržų rajono kaimų bendruomenių sąjungoje.
Edita Čepokienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininkė
