Bendrame Europoje išaugusiame terorizmo ir hibridinių grėsmių kontekste nuošalyje nusprendė nelikti ir Papilio dvarvietės tvenkinių bebrai.
Užuot ramiai tūnoję savo urvuose ir laukę pavasario, jie kažkodėl pasirinko kelti sąmyšį savo artimoje aplinkoje. Nurėplioję prie Piliakalnio gatvės šalikelės, čia ėmėsi jų širdžiai mielo darbo – graužti pakelės medžius.
Anot Papilio seniūno pavaduotojos Angelės Šiaučiūnienės, nežinia kodėl kapliadančiai neliečia prie pat vandens augančių medžių, o kėsinasi į toliausiai esančius didelius želdinius. Ir kėsinasi taip rimtai, kad seniūnija skubiai turėjo nupjauti klevą ir uosį, kol tie nenuvirto ant gatvės ar pravažiuojančio automobilio.
Anot A. Šiaučiūnienės, pirmą graužti bebrai pradėjo klevą. Šio medžio kamieną seniūnijos darbuotojai paliko pakelėje su viltimi, kad bebrai grįš jo graužti ir nelies kitų medžių. Ką gi, laikas greit parodys, ar taip pavyks papirkti kailiniuotus teroristus.
Pasirodo, bebrai šiam reikalui ruošėsi sistemingai, pradžioje atliko savotišką žvalgybą mūšiui. Pasak A. Šiaučiūnienės, gatvės gyventojai stebėjosi, kam ir kodėl seniūnija pakelėje taip negrabiai, gal pusmetrio aukštyje, iškapojo ten augusius alyvų krūmus. Kadangi seniūnija krūmų nekirto, apžiūrėjus paaiškėjo, jog prie alyvų pasidarbavo bebrai. Matyt, įvertinę, jog niekas į jų eibes nekreipia dėmesio, graužikai ėmėsi rimtesnių medžių.
Seniūnijos karas su bebrais tęsiasi jau ne pirmus metus. Buvo ir užkimštų pralaidų, ir medžioklių paspęstų spąstų, ir pavogtų spąstų. A. Šiaučiūnienė sakė, jog kitą savaitę su seniūnu Renu Čygu svarstys, kaip toliau kovoti su neramiais kaimynais.
