Iki kovo 20 dienos Biržų pilies arsenale veiks legendinė menininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Žiedai tarp žiedų“. Moters kūno grožį atskleidusios fotografijos dar sovietmečiu sulaukė tokio susidomėjimo, kad į parodas plūdo tūkstantinės minios žmonių, o albumas „Žiedai tarp žiedų“ dienos šviesą išvydo tik palaiminus M. Gorbačiovui. Albumas sulaukė keturių leidimų ir tapo deficitu, kuris sovietmečiu atidarydavo bet kurias duris. Paroda į pilies arsenalą atkeliavo iš kolekcininko Vytauto Kašėtos kolekcijos.
Dviejose pilies arsenalo parodų salėse eksponuojamos fotografijos iš R. Dichavičiaus fotografijų ciklo „Žiedai tarp žiedų“ ir „Vizijos“. Paroda buvo atidaryta vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, todėl lankytojus muziejininkai pasitiko šventiškai – patefonas suko senas plokšteles, iš kurių sklido lietuviškos estradinės dainos to laikmečio, kai buvo kuriamas ir dienos šviesą išvydo legendinis fotografijų albumas. Jis buvo kuriamas net dvidešimt metų.
Kaip gūdžiais sovietmečio laikais pavyko išleisti moters aktų albumą, ne viename interviu spaudai pasakojo pats menininkas. Pasirodo, jog tam prireikė paties Gorbačiovo pritarimo.
Iš Maskvos į Lietuvą buvo atvykęs vienas lietuvis spaustuvininkas, kuris ieškojo įdomaus leidinio išbandyti tais laikais moderniai ofsetinės spaudos mašinai. Buvo pasirinkta R. Dichavičiaus knyga, kurią jis pats buvo suklijavęs vien tik sau. Menininkas kartu su spaustuvininku išvyko į Maskvą, kur reikėjo surinkti net septynis valdininkų antspaudus dėl albumo išleidimo.
Pirmasis leidimas turėjo išeiti 10000 tiražu, tačiau surištų albumų buvo tik penki tūkstančiai, nes likusius palaidus lapus spaustuvės darbininkai iš spaustuvės išnešė apsivynioję apie save. Spaustuvininkui teko atsiprašinėti ir likusius albumus spausdinti savo lėšomis.
Albumai buvo pardavinėjami Maskvoje vykusioje parodoje, Lietuvos paviljone. Juos išgraibstė per pirmas valandas. Albumo milijono tiražu norėjo kinai, tačiau spaustuvė atsisakė spausdinti, nes būtų tekę tą daryti visus metus. Net pats autorius negavo nusipirkti savo albumo, todėl, išėjus trečiajam leidimui jau 50000 tiražu, R. Dichavičius atsisakė honoraro atsiimdamas jį knygomis.
R. Dichavičiaus fotografijų paroda „Žiedai tarp žiedų“ buvo surengta Maskvos centriniuose žurnalistų namuose. Kilo didžiulis ažiotažas. Į parodą ėjo po 10000 žmonių kasdien, todėl, vietoje planuotų dviejų savaičių, paroda užsibuvo pusę metų. Ji net buvo išvogta ir vežiojama po visą sovietų sąjungą.
Už parodą autorius negavo jokio honoraro. Vienas valdininkas bedė pirštu į autorių ir pasakė: tarybiniai žmonės apie pinigus nekalba. Mes jums pasaulinę šlovę atnešėme, o jūs pinigų prašote. Jūs žeminate tarybinio žmogaus vardą. Buvo aišku, kad naudodamiesi R. Dichavičiaus talentu ir populiarumu, kažkas susišlavė didžiulius pinigus.
Albumu „Žiedai tarp žiedų“ menininkas sulaužė nuogo moters kūno tabu, kuris buvo gajus sovietmečiu, ir išaukštino jo grožį.
R. Dichavičius yra patyręs tremtį. Būdamas aštuonerių, kartu su tėvais ir seneliu buvo vežamas į Sibirą. Pakeliui į tremtį mirė jo mama, aklas senelis. Tėvą uždarė lageryje, o aštuonerių Rimantą Dichavičių – į vaikų namus. Po kurio laiko tremtyje mirė ir R. Dichavičiaus tėtis.
Po penkerių metų iš vaikų namų tremtyje R. Dichavičių į Lietuvą parsivežė giminaitė.
R. Dichavičius LTSR Dailės institute baigė grafiką. Fotografuoti R. Dichavičius pradėjo važinėdamas po kaimus. Jį domino etnografija, gamta. Menininkas yra surengęs daugiau kaip 60 asmeninių dailės ir fotografijos parodų įvairiose pasaulio šalyse, pelnęs daugiau kaip 20 premijų ir apdovanojimų, tarp kurių Vyriausybės meno premija, Nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Trijų tomų albumas „Laisvės paženklinti“ – vienas monumentaliausių jo leidinių, į kurį autorius sudėjo daugiau kaip 200 Lietuvos dailininkų darbų.
Parodos pilies arsenale metu R. Dichavičiaus meno gerbėjai dalijosi prisiminimais. Apie R. Dichavičiaus kūrybą kalbėjo fotomenininkas, eseistas Alis Balbierius. Prisiminimais iš mokytojavimo suaugusiųjų klasei ir kaip R. Dichavičiaus moters aktus sovietmečiu priėmė mokiniai, dalijosi Saigūnė Rožėnienė.
Apie tai, kaip tarnaujant sovietinėje armijoje jam iš Lietuvos atsiuntė žurnalą „Nemunas“ su R. Dichavičiaus aktų fotografijomis pasakojo Dalius Mikelionis. Deja, žurnalą rusas karininkas iš lietuvio kareivio atėmė, traktuodamas kaip pornografinį. Biržų knygyne dirbusi Virginija Vaitaitienė prisiminė, kokia
deficitine preke tuomet buvo albumas „Žiedai tarp žiedų“. Jį pirkdavo ir nešdavo dovanų gydytojams.
V. Vaitaitienė juokavo, jog buvo ir tokių knygų „mylėtojų“, kurie knygas pirkdavo metrais, kad gražesniais viršeliais sekciją papuoštų.
R. Dichavičiaus paroda pilies arsenale veiks iki kovo 20 dienos. Muziejininkai kviečia ją aplankyti.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.
