Biržų savivaldybės tarybos posėdyje pasisakymai apie sporto programų finansavimą biudžeto lėšomis vietomis buvo panašūs į demonstratyvias nesportines pražangas.
Atranka ir finansavimas – mero kompetencija
Sporto programos Biržų savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos pagal dvi tvarkas. Viena skirta keturmetės (2024–2027 m.) aukšto meistriškumo sporto programos projektams (jie yra suaugusiems), kita – sporto organizacijų veikloms (daugiau masiniam sportui).
Savivaldybės taryba posėdyje patvirtino tvarkas, išbraukusi nuostatą, kad skiriant pinigus prioritetas teikiamas olimpinėms sporto šakoms.
Abi minėtos programos bus finansuojamos santykiu 75:25. Kadangi savivaldybės biudžete programoms numatyta 100 tūkst. eurų, tai atitinkamai 75 tūkst. Eur atiteks aukšto meistriškumo projektams, o 25 tūkst. Eur – rajone veikiančioms nevyriausybinėms sporto organizacijoms.
Vertinant paraiškas ir skiriant finansavimą svarbus vaidmuo tenka Savivaldybės merui. Jis sudaro programos paraiškų vertinimo komisiją (toliau – komisija), tvirtina jos darbo reglamentą, priima sprendimą dėl projektų finansavimo ir skiria lėšas. Skirdamas pinigus meras atsižvelgia į komisijos (paties mero potvarkiu sudarytos) narių rekomendacijas.
Konservatorius Dalius Barkauskas komiteto posėdyje siūlė, kad vertinimo komisiją ir jos darbo reglamentą sudarytų ne meras, o Taryba.
Į tokį siūlymą neatsižvelgta. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigas einančios Loretos Baronienės, taip nuspręsta po konsultacijos su teisininkais.
Anot pranešėjos, anksčiau tokius dokumentus tvirtindavo vykdomoji valdžia – administracijos direktorius. Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui vykdomąja valdžia tapo meras. Taryba minėtus dokumentus galėtų tvirtinti, jei tai būtų numatyta įstatyme. Pasak pranešėjos, Sporto įstatyme to nėra.
Proporcijos – iš visuomeninės tarybos rekomendacijų
Konservatorė Irutė Varzienė klausė, kodėl pakeista finansavimo proporcija. Taip pat prašė pasakyti, kiek subjektų galės pretenduoti į aukšto meistriškumo, o kiek – į masinio sporto projektų finansavimą.
Pasak pranešėjos L. Baronienės, proporcijos 75:25 nustatytos balsavimu Visuomeninėje sporto taryboje. Į 75 tūkstančius eurų galėtų pretenduoti 5 ar 6 subjektai (pvz., klubai), o į 25 tūktančius – 10 ar 12.
Diskriminacija ir neolimpinis finansinis interesas
Motociklų sporto klubui atstovaujantis opozicinės frakcijos „Biržų atgimimas“ narys Liutauras Variakojis kalbėjo apie neolimpinių sporto šakų diskriminavimą.
Priežastis – aukšto meistriškumo programų finansavimo tvarkoje buvo numatytas finansavimo prioritetas olimpinėms sporto šakoms. Politikas sakė, kad tokia nuostata būtų išbraukta.
Į aukšto meistriškumo programas galinčio pretenduoti Biržų motociklų sporto klubo „Ponoras“ narys L. Variakojis nuo klausimo svarstymo nenusišalino. „Atgimietis“ politikas nekreipė dėmesio į pastabas dėl interesų konflikto ir drąsiai reiškė savo nuomonę. L.Variakojis stengėsi, kad nebūtų taikomas prioritetas olimpinėms sporto šakoms. Taip netiesioginiu būdu siekė naudos neolimpinei motociklų sporto šakai bei klubui „Ponoras“, kuriam vadovauja sportininko ir politiko tėvas.
Aukšto meistriškumo programa naudinga ne tik valdančiajai daugumai
Kitai opozicinei frakcijai priklausantis konservatorius D. Barkauskas sakė nepritarsiantis sprendimo projektui. Pasak politiko, į aukšto meistriškumo programas ir 75 tūkstančius eurų pretenduoti galėtų tik keturi suaugusiųjų sporto klubai – futbolo, krepšinio ir du motociklų sporto.
„Susidaro įspūdis, kad proteguojamos tos sporto šakos, kuriose dalyvauja valdančiosios daugumos atstovai. Boksininkai pretenduoti negali, nes jie nėra suaugusiųjų kategorijoje, tačiau rodo puikius rezultatus. Tokia finansavimo proporcija atima lėšas iš sporto klubų, dirbančių su jaunimu ir vaikais“, – kalbėjo D. Barkauskas. Ir pridūrė, kad Visuomeninės sporto tarybos sudėtis rodanti, kad ji yra valdančiųjų rankose.
Motociklininkas L. Variakojis nekritikavo aukšto meistriškumo programos, nes jam pretenduoti į lėšas kliudė tik olimpinių šakų išskirtinumas. Politikas kartojo apie neolimpinių sporto šakų diskriminavimą. Jam pritarė frakcijai vadovaujanti bendražygė „atgimietė“ Indra Drevinskaitė, palaikiusi siūlymą pašalinti prioritetinį olimpinių sporto šakų finansavimą.
„Valstietis“ Tomas Četvergas sakė, jog blogiausia yra tai, kad nuo svarstymo ir diskusijų nenusišalina su šiuo klausimu akivaizdžiai susiję asmenys.
Politizavimas ir balsavimas
Konservatorės I. Varzienės manymu, niekada sporto finansavimas nebuvo taip politizuojamas kaip dabar. Anot politikės, užtenka tik pasižiūrėti į Visuomeninės sporto tarybos sudėtį.
Konservatorius Arūnas Anskinas sakė balsuoti už sprendimą negalėsiantis vien dėl Tarybos ignoravimo.
„Dėl nulinės vertės mokyklinio autobuso nurašymo turi balsuoti Taryba. Dėl šimto tūkstančių eurų skirstymo – tik komisija ir meras gali nuspręsti, o Tarybos nebereikia“, – sakė sporto programų finansavimo tvarkai nepritaręs A. Anskinas. Vieningos nuomonės neturėję liberalai balsavo laisvai ir skirtingai.
Projektui patvirtinti balsų užteko. 16 balsavo už, 7 susilaikė (I. Varzienė, K. Isakas, D. Barkauskas, V. Juška, A. Anskinas, A. Pocienė, L. Bukys), o du (V. Bagamolovas ir A. Šimas) nusišalino. Šie su sporto klubais susijęs politikai vengė interesų konflikto, nedalyvavo ir diskusijose.
Tiesa, iš sprendimo projekto buvo išbrauktas punktas dėl prioriteto olimpinėms šakoms. Už tai balsavo 12 tarybos narių. Tarp jų – visi „atgimiečiai“, taip pat ir nenusišalinęs L. Variakojis.
Ar dėl to, kad pataisa, galimai naudinga motoklubams, priimta dalyvaujant suinteresuotam asmeniui, nesulauks atitinkamų komisijų vertinimo, ŠR klausė „valstiečio“ T. Četvergo. Politiko nuomone, tai turėtų patekti ne tik į etikos, bet ir antikorupcijos apraiškas vertinančių komisijų akiratį.
