Užubalių kaime gyvenanti moteris su neįgalia motina jau 20 metų bando valdininkų kantrybę su prašymais suremontuoti iš sodybos vedantį keliuką. Juo naudojasi ne tik šios sodybos gyventojai, jų kaimynai, bet ir aplinkinius laukus dirbantys ūkininkai. Daugybę prašymų savivaldybei prirašiusi moteris pagalbos sako nesulaukianti. Deja, gyventi reikia čia ir dabar. Tarkim, pas gydytojus chemoterapijai nuolat vežioti sunkia liga sergančią motiną.
Neišvažiuoja pas gydytojus
Į redakciją paskambinusi Užubalių kaime gyvenanti Nida Stasėnienė bėdojo dėl savo problemų. Ji gyvena kartu su neįgalia motina. Privažiavimas prie jų sodybos yra baisus.
Dėl kelio būklės ne kartą negalėjo atvažiuoti greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliai. O medicinos pagalba itin reikalinga sunkiai sergančiai motinai. Ją dažnai tenka vežti chemoterapijos ir kitoms procedūroms.
Moteris skundėsi, kad jos nesuprantanti Pabiržės seniūnijos seniūnė, kuriai išsakius bėdas tepasiūlyta… įsigyti didesnio pravažumo automobilį. Tačiau, anot moters, kelias nuo to netaps išvažiuojamas.
Prašo keliui nustatyti kitą statusą
Nida Stasėnienė dar 2016 metais raštu prašė Pabiržės seniūnės Vitos Zurbaitės paaiškinti, kodėl nėra tvarkomas bendras kelias, vedantis į jos sodybą.
„Pabiržės seniūnija neturi galimybės tvarkyti bendro naudojimo kelių, vedančių į gyventojų sodybas. Kelių priežiūrai skiriamų lėšų pakanka tik viešųjų kelių priežiūrai ir remontui. Dėl šios priežasties seniūnija nėra skyrusi lėšų šio kelio remontui ir priežiūrai 2008-2016 metų laikotarpyje“, – jai atsakė seniūnė V. Zurbaitė.
Atkakli Užubalių kaimo gyventoja 2023 metais kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę. Ji priminė situaciją, kad keliukas, jungiantis tris sodybas, yra labai sunkiai pravažiuojamas. Daug metų iš pagrindų jis netvarkytas, retsykiais savo lėšomis „užlopomas“ samdoma greideriavimo paslaugas atliekanti technika, bet to neužtenka.
„Kelias reikalauja nemažų investicijų, kiti keliu besinaudojantys asmenys, t. y. kaimynai, ūkininkai, į savo žemes ir mišką vykstantys sunkiomis technikomis, medžiotojai prie jo priežiūros nei pinigais, nei darbu neprisideda. Darosi sunku iš savo lėšų jį tvarkyti“,- savo rašte Savivaldybės administracijai teigė N. Stasėnienė.
Užubališkė prašė suteikti minėtam keliui vietinės reikšmės kelio statusą ir įtraukti į vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą. Tik tokiu būdu ji tikisi sulaukti pagalbos.
Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera atsakė, kad į moters sodybą veda vietinės reikšmės vidaus kelias, už kurio būklę atsakingi patys kelio savininkai ir naudotojai.
G. Neviera „Šiaurės rytams“ sakė, kad vietinės reikšmės kelių statuso keitimas atliekamas kartą per dešimtį metų pagal žemėtvarkos nustatytą Vietinės reikšmės kelių išdėstymo schemą.
„Bet kelio statuso pakeitimas nieko nereiškia. Yra nustatyti kelių remonto prioritetai. Sprendžia seniūnė, kur remonto labiau reikia. Jei kelio statusas pakeičiamas, nuo to pinigų remontams nėra daugiau. Tik vieni garsiau rėkia, kiti tvarkosi patys“, – kalbėjo G. Neviera.
Kelias prastas, bet pravažiuojamas
Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė sakė, kad kiek metų ji dirbanti, tiek laiko žinanti problemą dėl keliuko, vedančio į N. Stasėnienės sodybą. Šį 400 metrų ilgio keliuką žmonės nuo seno vadina Durpyno gatve, nors jokiuose žemėlapiuose ji nepažymėta ir pavadinimo neturi.
Keliukas veda į dvi sodybas. Juo naudojasi ir šalia esančių penkių žemės sklypų savininkai.
„Čia yra tas atvejis, kai kelias nepatenka į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Seniūnijoje yra 36 keliukai, kuriais privažiuojama prie sodybų. Aš suprantu kad žmonėms blogai. Bet jei sudarinėtume šių keliukų sąrašus, kuriuos pirmiau reikėtų remontuoti, šis tikrai atsidurtų eilės gale, nes yra dar baisesnių kelių, vedančių į sodybas. Visada lėšos pirmiausia skiriamos kelių priežiūrai didesnio intensyvumo vietinio susisiekimo keliuose. Net šiems sąraše esantiems keliams lėšų nepakanka“, – sakė V. Zurbaitė.
Sulaukusi gyventojos N. Stasėnienės skambučių seniūnė praėjusią savaitę buvo nuvažiavusi keliuko apžiūrėti. Seniūnės nuomone, kelias yra prastos būklės, bet pravažiuojamas.
Buvo atvežę žvyro
V. Zurbaitė informavo, kad prieš keletą metų Kirdonių kaime atliekant Žalgirio gatvės kapitalinį remontą jos prašymu nuo kelio nuskustas žvyras buvo nuvežtas ir išpiltas ant keliuko, vedančio į N. Stasėnienės sodybą. Ar žmonės žvyrą išsistumdė, seniūnė sakė nežinanti.
Pašnekovė mano, kad ūkinę veiklą vykdantys žmonės galėtų keliuką pasitvarkyti. Keliuku naudojasi kiti ūkininkai.
Seniūnė sakė, kad pavasarį keliukas bus prabrauktas su greideriu, reikalui esant užpilta žvyro. Dabar tokiu metų laiku ji nedrįstų vežti skaldos, nes sunkiasvoris automobilis ten nuklimptų.
Tiesa, buvo sudėtingesnių atvejų, kai skaldą teko vežti mažomis priekabėlėmis ir pilti ant kelio, kur gerokai didesnis judėjimas. Tai buvo daroma kelyje Gulbinai – Užugulbinė – Kraštai.
„Bėda ta, kad tokia žiema. Pašaltų, ir keliu galėtų pravažiuoti. Dabar kelyje pilna griovių, nuo jų vanduo nenubėga. Sudėtinga“, – padėtį įvardijo seniūnė.
