Gydytojas Mantas Žibas ne tik kruopščiai ir atsakingai gydo ligonius. Jo pomėgiai taip pat prašosi preciziškumo, kruopštumo ir kantrybės. Fotografuodamas vabalėlių portretus, statydamas laivų modelius, leisdamas droną virš miestų ir laukų, medžiodamas dangaus kūnų kadrus – nepaskubėsi. Apie fotografavimo subtilybes, techninius dalykus, kalnus įvairių aparatų gydytojas gali kalbėti valandomis, bet sutarėme, kad apie tai skaitytojams nekvaršinsim galvos. Pati smagiausia naujiena – jog birželio 6 dieną atidaryta pirmoji gydytojo fotografijų paroda „Vabaliukai iš arti“ Vabalninke, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ skyriuje.

Gydytojui pozavo net blusa
– Pažiūrėkime nuotraukas, išgerkime arbatos, o tada – pramoginė dalis: paskraidysim dronu, – sako gydytojas, pasitinkantis po ilgos darbo dienos ligoninėje.
Geriam arbatą ir vartom fotografijas. Jose – vabaliukų portretai, kuriems pozavo musė, laumžirgis, voras, skruzdėlė, žiogas, vaisinis siurbliukas, naktinis drugys ir net blusa.
Blogoji dalis ta, kad vabaliukai-pozuotojai turi būti nebegyvi, nes judančio vabalo portreto iš taip arti padaryti nepavyks. Todėl visi portretai fotografuoti studijoje, įrengtoje gydytojo Manto butuke, o ne gamtoje. Nuotraukos darytos naudojant mikroskopo objektyvą ir dar daug įvairių aparatų bei gudrybių, kurių veikimą neprofesionalui sunku suprasti. Kad būtų paprasčiau, gydytojas Mantas paaiškina: vieno vabaliuko portretą sudaro nuo 70 iki 140 fotografijų. Kažkas panašaus, kaip tomografo tyrime gydymo įstaigoje.
Todėl nuotraukoje išryškėja kiekvienas vabaliuko ūselis, akies struktūra ir kitos mikroskopinės dalelytės.
– Tobulėti dar turiu kur. Labai norėčiau padaryti nuotrauką, kur aš pats su objektyvu atsispindėčiau voro aky. Ir aš tai pasieksiu, – užsispyrusiai tvirtina gydytojas.
Pomėgį fotografuoti gydytojas Mantas atrado dar studijuodamas, kai tėvai padovanojo paprastą fotoaparatą. Čia ir vėl atsiskleidė gydytojo kruopštumas. Jis atsisiuntė knygą anglų kalba „Fotografijos pagrindai“ ir ėmė nuosekliai ją studijuoti. Suprantamas ir aiškus fotografijos subtilybių aprašymas jį taip sužavėjo, kad nepaleidžia iki šiol.
– Esu labiau ne fotografas, kurį domina meninė fotografijos pusė, o technofotografas, kuriam rūpi techninės fotografavimo galimybės, – tikina gydytojas.
Paroda „Vabaliukai iš arti“ Vabalninke
Tačiau meninius gydytojo Manto sugebėjimus pastebėjo vienas jo pacientas ir primygtinai prašė surengti parodą Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje. Gydytojas nuvyko į Vabalninką ir liko taip sužavėtas Vabalninko muziejumi, kad iškart su pasiūlymu sutiko.
– Maniau, ką aš tame muziejuje pamatysiu: tris rankšluosčius ir dvi verpstes. O ten toks muziejus, kuriuo turi visi vabalninkiečiai didžiuotis. Ten yra visko, ten taip įdomu! Biržų muziejus pilyje jau yra išlepintas lankytojų, o Vabalninko reikia palaikyti, – džiaugiasi gydytojas Mantas, kad jo pirmoji paroda surengta Vabalninke.
Nuo birželio 6-osios vabalėlių portretais jau galima gėrėtis Vabalninke. Bet ne vien tik vabalėliai pozuoja gydytojui Mantui. Jam pozuoja ir paukščiai, kuriuos jis fotografuoja priartindamas iš labai toli, ir miestai, fotografuojami iš aukštybių.
Skrydis stovint ligoninės kieme
Pasak gydytojo, jei būtų galimybė droną iškelti į penkių ar daugiau kilometrų aukštį (to negalima daryti dėl lėktuvų saugumo), iš namų balkono Biržuose būtų galima nufotografuoti Lietuvą iki pat gydytojo tėviškės – Klaipėdos.
Dronu gydytojas skraido ir virš Klaipėdos, ir virš Biržų miesto. Net pasidairo, kaip atrodo aukšti fabrikų kaminai iš vidaus.
Stovėti ant žemės ir skristi virš Biržų vienu metu – jausmas neapsakomas. Ypač tokiems, kurie nenugali skrydžio lėktuvu baimės. Gydytojo siūlymo paskraidyti po Biržus atsisakyti negalėjau. Stovim ligoninės kieme, gydytojas Mantas uždeda man specialius akinius ir pakelia droną į dangų. Pasileidom virš Biržų pilies, ežero, Astravo dvaro rūmų… Pajuokauju: gal pasižiūrim pro mano virtuvės langą, ar jau garuoja ant stalo vakarienė? Gydytojas Mantas nesutinka: dronas gali išgąsdinti kaimynus.

Pro namų langą perskaitys, kokios rūšies kavą geria kolegos ligoninėje
Gydytojas Mantas prasitaria, kad yra nufotografavęs… Mėnulį ir Andromedos ūką. Kaip?
– Domiuosi astronomija per fotografavimą, – sako Mantas Žibas.
Ir vėl paberia daugybę ne kiekvienam suprantamų terminų, pavadinimų ir faktų apie itin preciziškumo reikalaujantį fotografavimo procesą.
Astronominius kūnus fotografuoti gydytojui tenka retai dėl įtempto darbo grafiko. Laisvos nuo darbo naktys ir tinkamas oras fotografavimui – retai sutampantis dalykas. Teko kartą dangų fotografuoti esant 20 laipsnių šalčiui. Tačiau pats fotografas taip sušalo, kad padavęs vos tris kadrus, kurie nepavyko, spruko namo šildytis.
– Išsikėliau sau užduotį: pro savo buto langą nustatyti, kokios rūšies kavą ligoninėje geria kolegos. Pirmąjį bandymą jau atlikau. Paprašiau kolegės, kad ant palangės ligoninės penktame aukšte padėtų dezinfekcinio skysčio buteliuką. Jį pritraukti pavyko, tačiau dar turiu pasitempti: neįskaičiau, kas parašyta etiketėje, – šypsosi gydytojas.

„Plaukuotą“ Misūrį iškeitė į medinį „San Felipe“
Ir tai dar ne visi gydytojo Manto Žibo pomėgiai. Jis stato… laivus. Tiesa, ne tuos, kuriais gali plaukti upėmis, jūromis ar ežerais.
– Nors esu iš Klaipėdos, tačiau bijau vandens ir nemoku plaukti, – juokiasi gydytojas Mantas.
Gydytojas stato laivų modelius.
– Pirmasis laivo modelis – Misūrio laivas – kurį ėmiau statyti, buvo plastikinis ir pusantro metro ilgio. Sunkiai tilpo mano vieno kambario bute. Nors man jį rekomendavo dažyti voleliu, nepaklausiau. Kai pradėjau dažus tepti teptuku, supratau, kad prie laivo prilimpa teptuko plaukai. Misūris pasidarė plaukuotas. Nusprendžiau nusipirkti „gudresnį“ modelį. Įvyko taip, kaip su vienu iš mano teleskopų, kuris svėrė 20 kg ir aš, taip pat nemažai sveriantis, turėjau jį tampyti laiptais namo. Tada supratau, kad visas gerumas yra paprastume. Nusipirkau medinį burlaivio modelį iš 3800 detalių „San Felipe“. Čia taip pat yra reikalų: išpjauni lentas, šlifuoji, klijuoji, dažai, lakuoji… Bet jautiesi, kad rimtai dirbi, – pasakoja gydytojas ir pajuokauja: savas laivas nebūtinai turi būti idealus – jis gali būti šiek tiek kreivas, šleivas ir palūžęs.
* Įdomus ir nuoširdus buvo pokalbis su gydytoju Mantu Žibu. O skrydis virš Biržų – laisvas ir lengvas, be baimės jausmo. Atsisveikinome nusileidę ant žemės, pasidžiaugę, kad Biržų miestas, kuriame gydytojas rado savo namus, iš viršaus dar gražesni.
