Biržų sporto istorijoje yra asmenybė, kurios biografijoje susipina sportininko ambicija, mokytojo pašaukimas, organizatoriaus ryžtas ir žmogaus tvirtybė. Mykolas Styra – lengvosios atletikos treneris, fizinio lavinimo mokytojas ir vienas svarbiausių pokarinio sporto judėjimo kūrėjų Biržuose. Jo darbai paliko gilią žymę krašte, o išugdyti sportininkai garsino Lietuvą visame pasaulyje.
Karininku netapo
Legendiniu fizinio lavinimo mokytoju Biržuose laikomas Mykolas Styra gimė 1917 m. Viešintose, Panevėžio apskrityje, gausioje šeimoje. Jis augo su broliu ir dviem seserimis. Mokslus krimsti pradėjo Kupiškyje, o 1938 m. baigė šešias klases Panevėžio berniukų gimnazijoje.
Išsyk po mokslų M. Styra buvo mobilizuotas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1939–1940 m. Kaune jis baigė Lietuvos karo mokyklos XV aspirantų laidą, bet karininko laipsnis dėl Lietuvoje prasidėjusios sovietinės okupacijos ir politinių motyvų jam nebuvo suteiktas. Po tarnybos M. Styra buvo paleistas į atsargą ir pradėjo mokslus Šiaulių mokytojų seminarijoje, kurioje per trejus metus baigė fizinio lavinimo kursus bei įgijo pedagoginį išsilavinimą.
Iš karto po mokslų 1943 m. M. Styra atvyko į Biržus. Pedagogo darbą jis pradėjo metus būdamas Biržų pradinės mokyklos mokytoju, po to vienus metus Vaitkūnų (Biržų r.) pradinės mokyklos vedėju. Tuomet M. Styra patyrė sovietines represijas – 1945 metų lapkritį buvo suimtas ir įkalintas Biržuose beveik trims mėnesiams.
Nuo 1946 m. prasidėjo beveik keturiasdešimt metų trukęs darbas tuometinėje Biržų valstybinėje gimnazijoje, kuri vėliau tapo J. Janonio vardo mokykla, internatu (dabar – „Saulės“ gimnazija). Pareigos – kūno kultūros mokytojas ir lengvosios atletikos treneris.
„Mykolas Styra į gimnaziją atvyko jau antraisiais mano mokymosi metais. Tai buvo jaunas, ką tik baigęs mokslus mokytojas, tvarkingas ir reiklus. Draugiškai bendraudavo su mokiniais, perteikdamas jiems savo turimas žinias. Jo pomėgis sporte buvo lengvoji atletika. Krepšinį rėmė tik duodamas kamuolius, salę treniruotėms“, – 2006 m. laiške Biržų krašto muziejuje „Sėla“ dirbusiam istorikui Antanui Seibučiui rašė JAV gyvenęs išeivis, visuomenės veikėjas, žurnalistas ir evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Snarskis-Gerulis.
Sporto proveržis
Galima teigti, kad didele dalimi būtent M. Styros iniciatyva tuomet Biržuose kilo jaunimo sportinis sąjūdis, populiarėjo įvairios sporto šakos – krepšinis, futbolas, lengvoji atletika.
1943 m. į Biržus grįžus Kaune uždaryto universiteto studentams, tik Biržuose pradėjęs dirbti M. Styra subūrė sporto klubą „Vilkas“ ir buvo šio klubo vadovas, komandos treneris ir iždininkas. 1943 m. Biržuose „Vilko“ krepšinio komanda laimėjo prieš stipriausią Kauno krepšinio komandą „Perkūnas“ ir tapo neoficialiais Lietuvos krepšinio čempionais.
„Iš pat jaunystės ne toks buvo Mykolo charakteris, kad patirtos nesėkmės palaužtų. Pasiekęs du rajono rekordus ir baigęs mokytojų seminariją, jis vėl grįžta į stadioną. Dabar jau ne tik pats sportuoja, bet ir ruošia jaunimą. Neužilgo jo kruopštų darbą apvainikuoja pergalės. Jo auklėtiniai Kaziliūnas, Barauskas, Vileikis, Garastas, Aleksiūnaitė ir dešimtys kitų vienas po kito šturmuoja senus rajono rekordus.
Neatsiliko prieš jaunimą ir paties mokytojo pasiekti rekordai. Dabar Styra dirba vaikų sporto mokyklos direktoriumi ir kartu vadovauja lengvosios atletikos sekcijai. Ši sekcija spėjo išauginti tokius gabius lengvaatlečius, kaip Januševičius, Grumšlys, Naktinis, Abramavičiūtė ir kitus, pagerinusius net 6 rajono rekordus. Todėl neatsitiktinai rajono lengvaatlečių komanda respublikinėje spartakiadoje (Panevėžio zona) iškovojo II vietą“, – apie M. Styrą ir jo pasiekimus tuometiniame Biržų rajono laikraštyje „Raudonasis artojas“ rašė J. Vogulis.
Pokario metais M. Styra vadovavo Biržų apskrities moksleivių rinktinei, kuri tapo pirmosios Lietuvos moksleivių spartakiados (1946 m.) nugalėtoja, po to dar dvejus metus buvo prizininkais. Jo treniruojami Biržų moksleiviai 1961 m. tapo Lietuvos kompleksinių varžybų antrosios vietos laimėtojais.
Tarp žymiausių M. Styros auklėtinių buvo olimpietis Jonas Pipynė, sprinto rekordininkė Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, šuolininkas su kartimi Jonas Mozūra, SSRS jaunių ieties metimo rekordininkas Jokūbas Mozūra, Kauno „Žalgirį“ treniravę Vytautas Bimba ir Vladas Garastas.
Pirmasis direktorius
Pirmosios sporto mokyklos Lietuvoje buvo įkurtos 1951 metais. Po poros metų atėjo ir Biržų eilė.
1953 metų rudenį įsteigta ir Biržų rajono liaudies švietimo skyriaus vaikų sporto mokykla. Pirmajame trenerių tarybos posėdyje pirmuoju sporto mokyklos vadovu paskirtas Mykolas Styra, o treneriais – Algis Mukas, Audra Mukienė, Albertas Nutautas, Vitalija Nutautienė.
„Pirmieji Biržų sportą kelti ėmė Styros vadovaujami Nutautai, Mukai, po to Garastai. Kiek atsimenu iš tėvų pokalbių, tai M. Styra visiems padėdavo ne tik patarimais, bet ir varžybas vesti padėdavo. Visokių varžybų būdavo, o stadionas tik vienas – tuometinio internato. Tai jis viskuo rūpindavosi, sektorius stadiono varžyboms paruošdavo. Griežtas ir pareigingas buvo, tvarka – geležinė. Man asmeniškai labai daug su M. Styra dirbti neteko. Vėliau sutikdavau jį „Nemuno“ draugijoje, kur jis dirbo instruktoriumi pas kitą sporto entuziastą ir veikėją Mykolą Taujanską“, – prisiminimais dalijosi pirmųjų sporto mokyklos trenerių sūnus Audris Mukas.
Tuometinės sporto mokyklos pradžia buvo labai sunki. Ji neturėjo savo patalpų. Pirmosios treniruotės vykdavo mokyklose, kuriose dirbo treneriai, piliakalnio salėje, lauke. Visi administraciniai reikalai buvo tvarkomi J. Janonio mokykloje (dabartinėje „Saulės“ gimnazijoje), kur mokytojavo M. Styra. Sporto mokykloje buvo sukomplektuotos krepšinio, gimnastikos, lengvosios atletikos sekcijos ir grupės. Vasarą dar turėjo būti kultivuojamas sezoninis plaukimas. Vos po mėnesio sporto mokykloje jau treniravosi 170 mokinių.
M. Styra sporto mokyklos direktoriumi dirbo iki 1958 m. Jo pagrindinis rūpestis ir laimėjimas – tai 1956-1957 metais suremontuotas ir pritaikytas sporto reikmėms buvęs ligoninės pastatas, kuris po karo buvo virtęs kone griuvėsiais. Jame iki šiol tebėra įsikūrusi Biržų rajono sporto centro administracija.
Puikus šachmatininkas
M. Styra mokydamasis aktyviai sportavo ir buvo laikomas lengvaatlečiu. 1938 m. jis buvo Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados dalyvis lengvosios atletikos rungtyse, 800 m nubėgo per 2 min. 8 sek.
„Savo sportinę veiklą M. Styra pradėjo bėgimo take. Kaip ir daugelio sportininkų, jo kelias nebuvo rožėmis klotas.
– Nelengva būdavo, kai priešininko nugara uždengdavo finišo juostelę, – prisimena jis, – bet laimei, pralaimėjimai neregistruojami“, – rašė laikraštis „Raudonasis artojas“.
M. Styra buvo laikomas ir vienu rimčiausių Biržų rajono šachmatininkų.
Sporto klube „Vilkas“ nebuvo vien krepšinis, futbolas ar lengvoji atletika. Prie piliakalnio klubas turėjo savo patalpas, kuriose biržiečiai žaidė biliardą, šaškėmis ir šachmatais.
Knygos „Biržų istorijos apybraižos“ skyriuje „Sporto istorijos puslapiai Biržų krašte“ galima rasti ne vieną įrašą apie M. Styrą kaip šachmatininką.
1948 m. Biržų šachmatininkai dalyvavo Vilniuje vykusiose respublikos pirmenybėse. Pagrindiniame turnyre biržiečiai aukštų rezultatų nepasiekė, tačiau žaisdami prieš to meto geriausius Lietuvos šachmatininkus simultaną pasirodė labai gerai. Mokytojas Mykolas Styra vienintelis nugalėjo I.Vistaneckį ir sužaidė lygiosiomis su V. Mikėnu ir R. Cholmovu.
Nors stipriausias pirmojo pokario dešimtmečio Biržų miesto šachmatininkas, dar kitų vadintas „nevainikuotu“ čempionu, buvo mokytojas Liudomiras Nastopka, tačiau oficialiose varžybose jis tuo metu nedalyvavo.
1950 m. vasarį buvo įsteigta Biržų miesto šachmatų sekcija ir išrinkta valdyba. Pirmininko J. Drevinsko pavaduotoju tapo M. Styra.
1960 m. sausį antrą kartą Biržuose lankėsi sporto meistras ir pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas Vladas Mikėnas. Iš 35 žaidusių simultaną biržiečių, 7 pasiekė lygiąsias, o Mykolas Styra laimėjo.
Vėlyvieji metai
Baigęs darbą mokykloje nuo 1984 m. M. Styra dirbo „Nemuno“ sporto draugijoje, po to išėjo į pensiją. Sporto žmonės prisimena, kad ir garbiame amžiuje jis išliko reiklus, principingas ir pasirengęs padėti. Su juo buvę sportininkai susitikdavo Biržuose ar „Nemuno“ draugijoje, kur vis dar aktyviai dalyvaudavo veikloje.
Rajono ir apskrities mastu M. Styrai buvo įteikta gausybė diplomų ir padėkų už nuopelnus sportui. 1967 m. jis apdovanotas medaliu „Lietuvos TSR sportui atminti“ .
Mykolas Styra mirė 1997 m. birželio 16 d. Biržuose.
Jo vardas Biržuose prisimenamas su pagarba, nes tai žmogus, kuris čia įžiebė sporto ugnį.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
