Iš HIFŲ

ATEITIS
Ateitis… eis taku, sugeneruotu AI.
Smėlis jai po kojomis, jūros ošimas ir kiro riksmas.
Nors iš tiesų aplink tebus nafta užlietas pajūrio smėlis, sviedinių ir raketų išdeginta žemė, užminuoti realieji takai tarp pušų lavonų.
Bet ateitis eis tuo smėlėtu taku, šypsosis ir uos sugeneruotus vasaros aromatus, regės žydinčių erškėčių raudonį ir drugelį virš žiedo.
Dirbtinio intelekto sugeneruotas pasaulis bus tobulai tikras, tokio tikro pasaulio dar niekad ir nebuvo…

DALBAVAMZDŽAI
Tobulas rudens sekmadienis. Saulė, silpnas vėjūkštis, lyg aukso pilys giraitės regioniniame parke.
Tobula ir dronomanijai – šešėliai krenta ant dar žalių pievų ir violetinių arimų, rudeniškai ilgi, nors vidudienis…
Staiga už auksinės giraitės – garsus „pokšt“… Paeinu ir matau, kaip du dalbavamzdžiai kažko ieško riebiai sudygusiam rapsų lauke. Pasisukioję ratais randa ir tempia už kojų nušautą stirną mašinos link.
Amžinai alkani, badaujantys tie dalbavamzdžiai. Jų estetika – kruvina skerdiena. Ne tik šernų, briedžių ar stirnų. Yra pataloginių dalbavamdžių, kurie dar šiais laikais medžioja paukščius, tarytum bioįvairovė gausėtų, o ne nyktų. Yra patologinių lietuvių dalbavamzdžių, kuriuos Nemuno deltoje ar Biržų krašte nusisamdo kaip tarnus patologiniai italų medžiotojai slankų žudymui…
Dalbavamdžių vis dėlto daug, ir jie yra gan bjauri legali mafija.
Tačiau žmonių, pasisakančių prieš gyvūnų žudymą, daugėja.
Pagaliau mes, tie nemedžiojantys, nesuteikėm dalbavamzdžiams jokių išskirtinių teisių šaudyti mūsų visų (konstitucinė teisė) žvėris ir paukščius.
Deja, ir XXI amžiuje dalbavamzdis negali „mylėti“ gamtos be vamzdžio.

BLIUZO LIETUS
Bliuzas naktį lietus
Lietus įsilieja į bliuzą lyg upė į jūrą
Lietus kurs keliauja į lapkričio šalį
Rudenio varpas apgaubiantis mus
O jame – vien tik bliuzas ir bliuzo lietus
Ir Nakties – mūsų motinos veidas

Ak, liūdnoji šviesa
Bliuzas liejas liūdnai bet netampa liūdniau
Bliuzas liejas liūdnai bet šviesėja širdis
Ją nuplauna lietus pakylėja garsai –
Ar jauti? – eina protėvių eisenos lapkričio link
Neaprėpiamos eisenos – jų dėka tau nakty
Šitas bliuzas ir bliuzo lietus
Šitas rudenio varpas apgaubęs pasaulį