Pacientai, kuriems tenka kreiptis į Biržų ligoninės priimamąjį, apsidžiaugia, kai sužino, kad tuo metu budi gydytoja traumatologė ortopedė Renata Kielaitė. Empatiška gydytoja ne tik profesionaliai atlieka savo pareigas, bet pacientui bei jo artimiesiems išsamiai paaiškina apie diagnozę, gydymo eigą bei galimas komplikacijas. Medikė sako, kad ligonis, žinodamas visus niuansus, pats priims sprendimą, kokį gydymosi būdą jam pasirinkti. „Turi ne vien į nuotraukas žiūrėti, vaistus rašyti ir popierius pildyti. Gydai ne nuotrauką, o žmogų“, kalba gydytoja.
Biržų ligoninėje – visos galimybės operuoti
Kauno klinikinėje ligoninėje bei keliose privačiose gydymo įstaigose dirbanti Renata Kielaitė į Biržus pateko beveik atsitiktinai.
Prieš ketverius metus susirgo gydytojas traumatologas Dalius Jakubėnas. Renatos draugė, iš Biržų kilusi anesteziologė Audronė Grigaliūnaitė, jai pasiūlė atvažiuoti į Biržus pabudėti savaitgaliais bei priimti ligonius konsultacijų poliklinikoje.
Renata sutiko ir manė, kad tos kelionės į Biržus laikinos. Bet štai ji važinėja jau ketvirtus metus. Ir neplanuoja sustoti.
Tiesa, medikė atvyksta nebe du savaitgalius per mėnesį, o vieną. Sako, tiesiog pajutusi, kad dėl pernelyg įtempto grafiko ir poilsio trūkumo darosi pikta. O tokios būklės gydytojas, Renatos įsitikinimu, eiti į darbą negali.
Medikė minėjo, kad yra ir daugiau jos kolegų gydytojų, kurie į Biržus atvyksta iš Kauno ir Vilniaus. Tarkim, jos kolega V. Garalevičius, besispecializuojantis kelio menisko operacijose. Jis Biržuose budėjimo metu operuoja daugybę pacientų.
Pašnekovė pabrėžė, kad atliekamos operacijos Kaune ir Biržuose niekuo nesiskiria.
„Biržuose yra visos konstrukcijos. Įvykus traumai ar atliekant artroskopiją Biržuose netgi daugiau siuvimo inkarų nei Kaune“, – sako medikė.
R. Kielaitė kalba ir apie tipinių traumų – tarkim, šlaunikaulio lūžių – gydymą. Biržų ligoninės vadovybė nupirko sistemas jų operacijoms ir operuojant daromi nedideli pjūviai, nesužalojami audiniai, žmogus greičiau gyja.
„Biržuose atliekamos faktiškai visos tipinės lūžių traumatologinės operacijos – sutvarkomi riešo, čiurnos, kelio lūžiai. Išskyrus politraumas, kurios operuojamos tik didžiosiose klinikose“, – sako R. Kielaitė.
Medikei budint Biržuose pritrūksta tik vieno – greito grįžtamojo jos ir operuoto paciento ryšio. Jis būna geriausias, kai gydytojas būna vietoje, o ne išoperavęs išvyksta. Tiesa, kontaktas išlieka, tik ilgesnis tarp susitikimų laiko tarpas, kai ji priima pacientus konsultacijų poliklinikoje.
Medikė svarstė, kad biržiečiams pasisekė, jog Biržuose yra ligoninė. Mat patyrus traumą jie apžiūrimi ir operuojami iš karto, kai tik galima.
„Kai kuriems pacientams sakau, kad klinikose penkias valandas lauktų, kol pirštą susiūs, o čia jau po valandos gali arbatą namuose gerti“, – kalbėjo R. Kielaitė.
Taip pat gydytoja sako, kad neturėtume skųstis Lietuvoje esančios medicinos lygiu ir prieinamumu. Ji sako septynerius metus dirbusi Anglijoje ir žinanti, kad patyrę traumas žmonės pagalbos ligoninėje laukdavo po 5-6 valandas. O Lietuvoje tyrimai atliekami pakankamai greitai, pas gydytojus galima patekti per 4 kartus trumpesnį laiką eilėje nei kitose šalyse.
Koncentruojasi į pėdos chirurgiją
Kas gydytojai Renatai Kielaitei dirbant Biržuose paliko didžiausią įspūdį? Ji prisiminė, kaip 102 metų senolei operavo šlaunikaulį. Tuo metu jos sesuo dvynė buvo gydoma Biržų ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.
Išoperuota pacientė džiaugėsi, jog pasveikus įgyvendino savo svajonę – nukeliavo į kitą skyrių ir susitiko su savo seserimi…
Pašnekovė neslepia, kad pradėjus dirbti Biržuose jai buvo siūloma čia pasilikti visam laikui, o ne tik atvykti į budėjimus.
„Biržų ligoninėje kolektyvas nuostabus. Bet esu susikoncentravusi į pėdos chirurgiją. Noriu specializuotis vienoje srityje, o vien dirbdama Biržuose to daryti negalėčiau“, – sako medikė.
Renata Kielaitė įsitikinusi, kad pacientą gydo visa komanda. Ne tik gydytojas, slaugytojai, bet ir reabilitologai. Ji džiaugiasi, kad Biržuose atsirado sanatorijos „Eglė“ filialas – daug pacientų į jį yra nukreipiami.
„Poreikis yra ir reabilitacija tikrai išnaudojama iki galo“, – sako R. Kielaitė.
Darbas, kurį myli
Renata baigė Panevėžio J. Miltinio vidurinę mokyklą. Čia jai teko mokytis aktorinio meistriškumo. Netgi buvo galvojusi apie aktorystę.
Vaikystėje norėjusi būti veterinarijos gydytoja.
Buvo įdomu tyrinėti įvairius gyvūnus, tačiau visuomet ją labiau traukė padėti žmogui.
Kurį laiką ji sustabdžiusi medicinos studijas gyveno JAV. Kartą į rankas pateko knyga apie traumatologiją. Suprato, kad tai jos sritis. Grįžusi į Lietuvą baigė medicinos studijas.
„Mama labai norėjo, kad studijuočiau mediciną, daug į tai investavo. Iš abiejų tėvų buvo beprotiškas palaikymas“, – pasakoja Renata.
Kuo Renatą sužavėjo traumatologija? Sako, darbas čia yra kaip dėlionė.
Operuodamas turi įjungti kūrybą, kad teisingai sudėliotum kaulus ir jų dalis. Ji nemato problemos ir dėl to, kad traumatologija yra laikoma „vyriška“ sritimi. Sako, niekada nebuvo kolegos vyro, kuris atsisakytų jai padėti.
„Reikia išsirinkti darbą, kurį myli, tuomet niekada nereikės dirbti“, – išmintimi dalijasi gydytoja traumatologė Renata Kielaitė.
Kai paaiškini – atsiranda drąsos
Ko pacientai labiausiai bijo? Operacijos ir skausmo bei nežinomybės.
„Esu pastebėjusi, kad, kai žmogui paaiškini, kas jo laukia, atsiranda drąsos“, – sako medikė.
Ką gydytoja galvoja apie alternatyvius gydymo metodus?
Ji sako pastebėjusi, kad pirmuosius dvejus metus gydytojai nori kuo daugiau operuoti.
Vėliau jau supranta, kad daug dalykų galima padaryti ne operaciniu būdu.
„Mūsų darbe daug kūrybos. Būna situacijų, kai į kai kuriuos pacientus reikia kūrybiškai pažiūrėti. Tradiciniai metodai ne visuomet padeda“, – sako R.Kielaitė.
Ji mato teigiamą poslinkį, kai ligoniui atliekami manualiniai masažai. Tarkim, atpalaiduojant raumenis klube sumažėja peties skausmas.
Pati gydytoja ateityje planuoja eiti į akupunktūros kursus ir gautas žinias pritaikyti savo darbe.
Vaikystėje močiutė Renatą mokė pažinti vaistažoles. Ji žino, kad putinas su medumi tinka plaučių ligoms gydyti, nasturtos – nuo kosulio. Žinoma, kai jau liga pažengusi, tuomet reikia ir kitokių vaistų.
Gyvenimo žuvies dar nepagavo
Kuo medikė užsiima laisvalaikiu? Ji sako – tuo, ką gali pajusti širdimi ir rankomis.
Skaito knygas. Dažniausiai – psichologines, nes labai domisi žmogaus protu ir jo vingrybėmis.
Netoli Kauno esančioje sodyboje puoselėja sodą ir laiko bites. Jos yra viena iš priežasčių, kodėl nenori palikti šio miesto.
Dar Renata yra užkietėjusi žvejė. Šio užsiėmimo išmokė tėtis, turintis gerų žvejybai vietų Pakruojo rajone.
Renata sako savo gyvenimo žuvies dar nepagavusi. Bet labai noriai valgo pačios sugautus ir iškeptus lynus.
Dar gydytoja užsiima menais. Sako, kad tapydama ji atsigaunanti po netgi pačių sunkiausių darbų.
Tapyba susidomėjo gyvendama Amerikoje.
Renata pasakoja, kad jos abstraktūs paveikslai atspindi emocijas. Anot gydytojos, paveikslas turėtų kalbėti su žmogumi, žadinti jo smalsumą.
Renatai ypač patinka tapyti, kai lauke lyja. O savo paveikslus kaip nors pavadinti ji nemėgstanti: „Žmogui duota laisvė matyti paveikslą ir priimti tokį, kaip jam atrodo. Tai labai svarbu, nes mes matome pasaulį skirtingomis spalvomis“.
Neseniai draugė keramikė Aušra Mačiulytė ją prikalbino Dūkšto meno centre, Ignalinos rajone, atidaryti darbų parodą. Parodos lankytojų teismui pateiktų paveikslų pavadinimai buvo uždengti. Žiūrovas pats turėjo sugalvoti pavadinimą, o vėliau, jei įdomu, atidengti tikrąjį ir palyginti.
Kelis savo paveikslus R. Kielaitė padovanojo ir Biržų ligoninės Traumatologijos ortopedijos skyriui.
Ji mielai sutiktų eksponuoti savo darbus ir kitose Biržų erdvėse, jei tokio pasiūlymo sulauktų.
