Ugniagesių vadovybė ir gelbėtojai numatė vietas ir galimybes, kur reikalui esant galėtų paslėpti savo gaisrinius automobilius ir būtiniausią įrangą. Tai bus ne priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar ugniagesių komandų pastatai ir ne tos vietos, kur būtų galima greitai nustatyti gaisrininkų automobilių buvimo vietas.
Tokie iš anksto numatyti sprendimai reikalingi, jei ateitų diena X, prasidėjus invazijai į mūsų šalį.
Redakcijos žiniomis, tokius nurodymus Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas davė rajonuose įsikūrusioms priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms.
Akivaizdu, kad Lietuvos ugniagesiai mokosi iš Ukrainos patirčių. Mat prasidėjus invazijai pirmiausia puolamos bei atakuojamos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos komisariatai, kad padarius kuo didesnius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius nebūtų kam gelbėti žmones ir kad kiltų chaosas.
Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Mantgirdas Ivaška sakė, kad oficialaus nurodymo iš departamento numatyti vietas, kur būtų galima paslėpti ugniagesių automobilius, jie nebuvo gavę.
„Bet esame patys priėmę sprendimus, ką darytume, jei prasidėtų karas. Tai vidinis mūsų sprendimas. Žiūrint, kuo bandytų mūsų ugniagesių automobilius ir įrangą sunaikinti. Jei su dronais – vienas dalykas. Jei tai būtų daroma su raketomis, esam numatę gaisrines perdislokuoti į kitą vietą“, – sakė M. Ivaška.
Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra tokia, kuri privalo būti pasiruošusi visoms situacijoms.
Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Giedrius Mociūnas sakė, kad savivaldybių ugniagesiai nurodymo surasti vietas, kur slėpti automobilius, taip pat dar negavo. Tačiau iš savo asmeninės patirties bendraujant su ukrainiečiais jis žino, jog vieni iš pirmųjų priešo atakas pajusdavo gelbėtojai. Todėl ir jis su kolegomis planuoja priimti vidinius sprendimus, kad atėjus dienai X apsaugotų ugniagesių turtą ir užtikrintų gelbėtojų darbą.
