Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
ŽODIS
Kažkada žodis ekspertas buvo… solidus.
Retai kas patys pasivadindavo ekspertais.
Dabar ekspertų nors vežimu vežk, deja, žodis ir reiškinys nepaprastai devalvavo.
Ir didžiausia kaltė galbūt ne pačių ekspertų (nors jų gretose daug apsišaukėlių ir etc.), o vis labiau bulvarėjančios, ypač respublikinės, žiniasklaidos.
Vos perskaitau ar išgirstu žodį „ekspertas“, deja, iškart prisipildau įtarimo.
Nes straipsnių, informacijų antraštėse ekspertas kartojas pernelyg dažnai. Taip pat daugybė ekspertų minčių ir prognozių, deja, yra netikslios ar net klaidinančios.
Imkim Ukrainos karą: kiek čia – ekspertai ir „ekspertai“ – pareikšdavo, pareiškia ir pareikš diametraliai skirtingas nuomones, prognozes.
Tas pats ir su begaliniu okeanu sveikatos patarimų. Vargas tiems, kas serga ir į tą okeaną pasineria pernelyg giliai.
Devalvavus žodį, devalvuojasi ir pats reiškinys. Žodis „ekspertas“ tampa vos ne banaliu keiksmažodžiu, rimta problema esant reikalui surast rimtą kokios nors srities ekspertą.
ATVIRUMAS
Ar kadaise buvai tas idiotas, kuris sėdi ilgai prieš tuščią popieriaus lapą ir nieko negali parašyti, išskyrus kelis beprasmius žodžius ar sakinius?
Taip, tikrai buvau.
Buvo laikas, kai labiau norėjau kažką parašyti, negu galėjau.
Dabar ir galėdamas kartais nerašai, nes a priori pasivaidena, kad tai būtų prastai arba pernelyg banalu. Ir, žinoma, tas šalia išdygstantis šėtoniškas beprasmybės – kam to reikia? – jausmas.
Kartais aš pasiilgstu to jauno idioto, kuris kažką rašo ir brauko užrašų knygelėje, taip nieko ir neparašydamas…
x x x
tu laukei? Jau ruduo
audros skiemuo, geltono klevo žaibas
pro rūką dauboje – erškėčių
krūmuos žalčio išnara…
tu lauksi ar nelauksi – jau ruduo
tu lyg žaltys – numetęs daugel išnarų
erškėčiuose prie kelio ir purvynuos,
provincijose ir megapoliuos pasaulio
kažko dar lauki? Taip:
laukimas – tai vienas iš kelių
su rudeniu į nežinią keliauti
Autoriaus nuotraukos
