Biržai nėra nuolatos statybų pastoliais pasišiaušęs miestas. Todėl greta Respublikos ir P. Jakubėno gatvių sankryžos, netoli Apaščios upės tilto, iškilęs šiuolaikiško dizaino prekybos paskirties pastatas yra gražus pavyzdys, kad sunkiai ir kantriai dirbant verslą galima ne tik išlaikyti, bet vystyti bei plėsti.
„Šiaurės rytai“ kalbėjosi su įmonės „Artvalda“ akcininkais ir vieninteliais darbuotojais – Valdu Grinbergu ir Artūru Jarmalavičiumi.
Šmaikštūs, žodžio kišenėje neieškantys vaikinai noriai kalba apie savo veiklos istoriją, su humoru ir ironija prisimena ir smagius nutikimus, ir padarytas klaidas, apie kurias nevengia atvirai kalbėti.
Būtent čia teko išgirsti taiklų verslininko gyvenimą nusakantį palyginimą: „Verslas yra panašus į zebro pasturgalį. Juodas ruožas, baltas ruožas, vėl juodas, vėl baltas. Tada šikna. Jei pavyksta iš ten ištrūkti, tada vėl baltas ruožas, juodas ruožas…“
– Kas jus suvedė į vieną kompaniją, nuo ko pradėjote, kaip atsirado šis verslas?
V. G. Pradėjome faktiškai nuo nulio. Anksčiau kartu buvome dirbę „Bikuvos prekyboje“. Tuo metu aš jau dirbau „Moki veži“, į darbą po dekretinių atostogų turėjo grįžti žmona. O „Moki veži“ galiojo tokia taisyklė, kad šeimos nariai negali dirbti kartu. Todėl svarsčiau, kur dabar reikės ieškoti darbo. Kažkaip išėjo, kad verslininkas Dainius Širmelis pasiūlė imtis savarankiškos prekybos. Sako yra laisvos patalpos, veiklą žinai, susirask antrą žmogų ir bandyk. Pradėjau galvoti, ką čia prisikalbinus, ir prisiminiau buvusį kolegą.
A. J. Kitas dalykas, kad anksčiau mes Rinkuškiuose gyvenome gretimuose namuose, tai susitikdavome ne tik darbe. Buvau jau penkerius metus dirbęs „Bikuvos prekyboje“, mesti viską ir eiti į nežinią? Atrodo, paprašiau leisti porą dienų pagalvoti. Tačiau sutikau. Susitikome buvusio Biržų akcinės pieno bendrovės viešbučio rūsyje keturiese – mes su Valdu, D. Širmelis bei patalpų savininkas Valdis Jakubėnas. Štai jums patalpos, darykit verslą.
– Jau abu jau buvote dirbę šioje sferoje, tai pradžia nebuvo sudėtinga?
V. G. Galvojom, kad viskas bus labai paprasta. Tie patys tiekėjai, kainos geros, viskas bus taip pat, kaip kitose darbovietėse. O kai pradėjome, pasirodo, ne viskas einasi kaip sviestu patepta.
A. J. Jei dabar parduotuvę atidarytume, darytume jau kitaip. Dabar suprantame, kad turėjome ir klientus užsiauginti, ir parduotuvės istoriją sukurti.
V. G. Atrodo, vienu metu buvai pradėjęs gailėtis, kad į tokią situaciją papuolei?
A. J. Ne, gal „gailėtis“ čia netinka. Tiesiog buvo toks nesuprantamas dalykas – atrodo, viską darai, kaip reikia, tačiau niekas iš vietos nejuda. Dabar, kai mintyse laiką atsuki atgal, supranti, kad vieta parduotuvei buvo netikusi.
V. G. Taip, tai šimtu procentų tiesa. Prie parduotuvės reikia geros sustojimo vietos, vos ne prie durų.
A. J. Tuo metu kaip tik remontavo ten esančią stovėjimo aikštelę. Atvažiuoja žmogus, apsuka ratą, kitą – nėra kur sustoti. Ir išvažiuoja – į „Senukus“ ar „Bikuvos prekybą“. Ir taip ne vienas. Pradėjome galvoti, kad reikia kažką daryti
V. G. Pusantrų metų dirbome be išeiginių, be atostogų. Bet proveržio nebuvo, sukomės vietoje. Vėliau gavome pasiūlymą iš šviesaus atminimo Sauliaus Balčiūno įsikurti buvusioje „Marantoje“.Ten nuoma buvo nedidelė, ten prasidėjo baltas ruožas.
A. J. Atsimenu S. Balčiūno žodžius: „Aš verčiau saviems, biržiečiams, nebrangiai išnuomosiu. Svarbiausia, kad jūs jauni verslą Biržuose darote“. O baltas ruožas mums prasidėjo tuomet, kai kiti smigo į juodą, nors galvojome, kad ir mums bus juoda juoda. Čia aš kalbu apie COVID-19 pandemiją.
V. G. Prasidėjo skambučiai, užsakymai vienas po kito, nespėdavome visiems atsakinėti. Abu telefonais kalbame, o dar trečias skamba.
– O didžiosios statybinių prekių parduotuvės buvo užsidariusios per pandemiją?
A. J. Ne visai, jos kažkiek dirbo, prekes išdavinėjo. Bet viskas vyko be tiesioginių žmonių kontaktų, tik telefonu. Užsakai prekes, jas suruošia, išveža į kiemą. Klientas atvažiuoja ir pasikrauna. Ir mes šitaip dirbome. Kažkodėl visiems tada labai prireikė statybinių prekių, tai vos spėjome suktis.
V. G. Iš tiesų didelis prekybos pakilimas buvo, finansiškai geras periodas. Nors ir ne kaip skamba, bet ačiū tau, COVID (juokiasi-red.).
A. J. Ne tik finansiškai palankus metas buvo, bet ir pritraukė daug naujų klientų. Mes dirbome ir lanksčiau, ir greičiau nei didieji prekybos centrai, todėl žmonės vieni kitus nukreipdavo pas mus.
– Žinau, kad jums Kalėdos ne visada asocijuojasi su gražiausia metų švente. Kaip kilo mintis įsigyti sklypą ir čia statyti naują parduotuvę?
A. J. Po pandemijos jau turėjome sąskaitoje šiek tiek pinigų ir svarstėme, kur juos investuoti. Valdas sakė – yra skelbimas, perkam šitą sklypą.
V. G. Pradžioje Artūras kiek dvejojo, bet pavyko jį įkalbėti. Iš pradžių galvojome, kad ramiai dirbsime toliau, o sklype palengva statysime naują parduotuvę. Sklypą su nameliu nupirkome spalio mėnesį, o gruodžio 20 dieną gavome „Norfos“ laišką, kad iki kovo 1-osios turime atlaisvinti patalpas. Tokių Kalėdų nepamirši… Kur dėsies, reikia keltis į nusipirktą namelį. Artūras iš pradžių nesutiko, sako, pasižiūrėk, kaip ten viduje viskas atrodo. Vidus atrodė žiauriai, bet kitos išeities neturėjome. Teko investuoti į pastatą, kurį turėjome nugriauti.
A. J. Ne tik vaizdas ten buvo, bet ir kvapas toooks… Metus antrajame aukšte langus atidarytus laikėme žiemą vasarą. Teko vėl kreiptis į Dainių Širmelį, kad iki kovo mėnesio bent minimaliai patvarkytų pastatą. Patys irgi savaitgaliais ten daug dirbome. Gėda buvo prieš žmones, kad pradžioje vos ne iki kelių per purvą iki namelio teko bristi užsakymų atsiimti. Tada pasidarėme mažą aikštelę automobiliams, pinigų daugiau nebuvo. Tačiau veiklos nesustabdėme.
– Kiek laiko užtruko naujos parduotuvės statyba?
V. G. Ilgai užtruko projektavimas ir visi derinimai. Statybos prasidėjo 2023 metų rudenį, viską statė D. Širmelio įmonė. Šį rudenį forsavome darbus, nes ir taip dvejus metus užtrukome. Pagelbėjo banko paskola, geranoriškas statybininkų požiūris. Mes dėkingi Dainiui už pagalbą.
– Į ką labiau orientuotas jūsų asortimentas? Ar prekiaujate visa įmanoma produktų nomenklatūra?
V. G. Juokauju, kad ir kombainą „Niva“ galime atvežti, jei tik pinigu turite. Dalį produktų turime sandelyje, kitus vežame pagal užsakymus. Neturime buitinės technikos, elektros prekių, tai ne mūsų segmentas. Specializuojamės dažų gamyboje bei tvirtinimo elementų prekyboje. Pas mus, ko gero, plačiausias tvirtinimo elementų pasirinkimas Biržuose.
A. J. Mūsų dažų maišymo mašina skaito įvairių gamintojų spalvų paletes. Klientai džiaugiasi, kad padarome tokius atspalvius, kurie kitiems gamintojams nepavyksta.
V. G. Dabar pardavimų mažėja, sezoniškumas šiame versle juntamas. Nuo lapkričio iki kovo darbai kiek aprimsta. Per tą laiką planuojame ir prekių asortimentą šiek tiek praplėsti.
A. J. Vėl noriu prisiminti COVID laikotarpį. Jokio sezoniškumo nesijuto, ar Kalėdos, ar Naujieji metai, skambučiai su užsakymais pylėsi vienu srautu.
V. G. Dirbame lanksčiai, ypač vasarą, jei yra poreikis, atidarome parduotuvę ir ne darbo valandomis ar savaitgaliais.
A. J. Vėliausiai esu atidaręs turbūt pusę dvyliktos naktį. Motokroso rengėjams prieš varžybas medžiagų prireikė – tai kaip nepadėsi…
V. G. Bet jei išvažiuojame į žvejybą, tada viskas. Jei mes sėdime valtyje, tądien parduotuvės niekas neatrakins.
– Sakoma, kad versle partneriams ilgainiui tampa labai sudėtinga išlikti nesusipykusiems. Kaip jums sekasi šiuo aspektu?
A. J. Būna, susipykstame buitiniais klausimais. Pajunti tai jau nebe iš kalbos intonacijų, bet ir iš veido išraiškos. Supranti, kad žmogų reikia palikti ramybėje.
V. G. Per metus kokius tris kartus. Matosi, kad kolegos veidas persisukęs, tai eini namo, kad nesimaišytum po akimis, o partneris ramiai baigia darbo dieną. Jei ne kitą, tai dar už dienos viskas susitvarko. Dabar jau kelerius metus to kažkaip nebebuvo.
Paklausus, kokias prekes labiausiai perka kalėdinėms dovanoms, vyrai vieningai juokiasi – ne ta specifika. Tačiau gal verta apie tai pagalvoti? Ką mes žinome, gal kažkam iš artimųjų mieliausia dovana būtų ne šampūnas ir dušo želė, o daili dėžutė nerūdijančio plieno medsraigčių kartu su sukimo antgalių komplektu. Todėl verta aplankyti naują parduotuvę, kur klientai vaišinami kava ir saldumynais, apsižvalgyti, pasmalsauti ir padūsavus apsispręsti galų gale pradėti ilgai atidėliotą namų remontą.
